Kaip ir kiti gyvi organizmai, žmonės susiformavo evoliucijos keliu. Tačiau mūsų evoliucija dar nesibaigė. „The Conversation“ pateikia kelis pavyzdžius, kaip žmonės evoliucionavo per pastaruosius 10 000 metų ir kaip tai vyksta dabar.
Saulės spindulių galia
Nors saulė yra labai svarbi gyvybei mūsų planetoje, ultravioletiniai jos spinduliai gali pakenkti žmogaus odai. Turintys šviesią odą rizikuoja patirti rimtų nudegimų ir susirgti pavojingomis odos vėžio formomis. Tuo tarpu turintieji daug melaninu vadinamo odos pigmento yra šiek tiek labiau apsaugoti nuo žalingų ultravioletinių spindulių.
Tropikuose gyvenantys tamsesnio gymio žmonės yra prisitaikę prie dažno saulės spindulių poveikio. Tačiau mūsų protėviams persikėlus į šiauresnes teritorijas, kur dažniau būna debesuota, tamsi oda tapo nebereikalinga. Atvirkščiai, ten, kur saulės mažai, tamsi oda trukdo odoje gamintis vitaminui D, kuris yra būtinas normaliam vaikų ir suaugusiųjų kaulų augimui.
Melanino kiekį odoje kontroliuoja genai. Taigi, žmogaus evoliuciją lėmė jo gyvenamoji vieta – saulėta ar debesuota – skirtingose pasaulio vietose.
Rankos | „Shutterstock“ nuotr.
Maistas, kurį valgome
Prieš dešimt tūkstančių metų mūsų protėviai prisijaukino gyvulius – galvijus ir ožkas – kad galėtų valgyti jų mėsą. Po maždaug 2000 metų jie išmoko melžti karves ir ožkas, kad gautų jų pieno. Deja, kaip ir dauguma kitų žinduolių, tuometiniai suaugę žmonės netoleravo laktozės. Visgi buvo keletas žmonių, turėjusių tam reikalingus genus ir galėjusių vartoti pieną.
Pienas buvo toks svarbus maisto šaltinis tose visuomenėse, kad laktozę toleravę žmonės turėjo daugiau galimybių išgyventi ir susilaukti daugiau palikuonių. Taigi genai, leidžiantys virškinti pieną, plito, kol beveik visi suaugusieji galėjo gerti pieną.
Kiti žmonės, pavyzdžiui, Grenlandijoje gyvenantys inuitai, turi genų, apsaugančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, net ir vartojant didelius kiekius riebaus maisto. Turkanai gano gyvulius Kenijoje, labai sausoje Afrikos dalyje. Jie turi geną, leidžiantį ilgą laiką išbūti be didesnio vandens kiekio. Jei tokį gyvenimo būdą praktikuotų kiti žmonės, jiems atsirastų inkstų, kurie reguliuoja vandens kiekį organizme, pažeidimų.
Inuitai | „Shutterstock“ nuotr.
Grėsmingos ligos
Kaip ir visi gyvi organizmai, žmonės gali susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. 14 a. Europą ir Aziją nusiaubė buboniniu maru vadinama mirtina liga. Nuo jos mirė apie trečdalis Europos gyventojų. Daugelis išgyvenusiųjų turėjo specifinį geną, suteikusį jiems atsparumą šiai ligai. Daugėja įrodymų, kad tie žmonės ir jų palikuonys buvo geriau pasirengę išgyventi kelis šimtmečius vis užklupdavusias epidemijas.
Kai kurios ligos išplito visai neseniai. Pavyzdžiui, 2020 m. per pasaulį nusirito COVID-19 banga. Vakcinos išgelbėjo daug gyvybių, tačiau buvo ir genetiškai virusui atsparių žmonių. Gali būti, kad evoliucija plečia šį atsparumą populiacijoje ir padeda žmonėms kovoti su būsimomis virusų epidemijomis.
Mes nuolat susiduriame su įvairiomis besikeičiančiomis aplinkybėmis. Todėl daugelio žmonių populiacijų evoliucija tęsiasi iš kartos į kartą – ji vyksta ir šiuo metu.
Šaltinis: lrt.lt