Jei manote, kad didieji Europos miestų tuneliai yra inžinerijos viršūnė, Norvegija ruošia projektą, kuris privers pergalvoti požeminių statybų mastelius.
Skandinavai nusprendė radikaliai pertvarkyti 1 100 kilometrų ilgio pakrantės greitkelį E39, jungiantį Trondheimą ir Kristiansandą. Šiuo metu ši kelionė yra tikras kantrybės išbandymas – ji trunka apie 21 valandą, o vairuotojams tenka persikelti net septyniais keltais.
Tačiau įgyvendinus ambicingą planą, kelionės laikas sutrumpės beveik perpus – iki 10–11 valandų, o keltai taps praeitimi. Šios revoliucijos širdis – „Rogfast“ tunelis, tapsiantis ilgiausiu ir giliausiu povandeniniu tuneliu pasaulyje.
Inžinerinis košmaras 400 metrų gylyje
Būsimasis „Rogfast“ tunelis drieksis apie 27 kilometrus ir panirs į rekordinį 400 metrų gylį po jūros paviršiumi. Projekte numatyta naudoti ir dalinai plūduriuojančius vamzdžius, kurie bus nutiesti per vandenį.
Toks gylis statybininkams kelia milžiniškų iššūkių, mat slėgis čia siekia beveik 40 barų. Palyginimui, automobilio padangose slėgis įprastai siekia apie 2,3 baro, o buitiniuose kavos aparatuose – apie 9 barus.
Dar net nepasiekus 300 metrų gylio, inžinieriai jau susidūrė su sūraus vandens nuotėkiais, tačiau projektas juda pirmyn. Statybų tikslumas čia kritinis – dvi komandos, kasančios tunelį iš skirtingų pusių, susitikimo taške negali prasilenkti daugiau nei per 5 centimetrus.
Unikalios sankryžos jūros dugne
Vienas įdomiausių šio projekto elementų – tunelio jungtis su Kvitsoy sala. Kadangi tunelis bus sudarytas iš dviejų atskirų vamzdžių (kiekviename po dvi eismo juostas viena kryptimi), susisiekimui su sala bus įrengtos dvi požeminės žiedinės sankryžos.
Tai reiškia, kad vairuotojai, važiuodami šimtus metrų po vandeniu, turės galimybę tiesiog „išsukti“ į salą. Toks sprendimas paverčia „Rogfast“ ne tik susisiekimo arterija, bet ir unikaliu architektūriniu objektu.
Kaip ir daugelis tokio masto projektų, „Rogfast“ neišvengė finansinių ir laiko duobių. Nors Norvegijos parlamentas projektą palaimino dar 2017 metais, o statybos prasidėjo 2018-aisiais, jau po metų darbai stojo.
Priežastis banali, bet skausminga – kaštai išaugo nuo planuotų 16,8 mlrd. iki 25 mlrd. Norvegijos kronų (apie 2,1 mlrd. eurų). Po ilgų diskusijų projektas buvo atnaujintas, tačiau atidarymo data nusikėlė. Dabar planuojama, kad pirmieji automobiliai tuneliu riedės tik 2033 metais.
Ateityje šis tunelis neabejotinai taps turistų traukos centru, tačiau kyla klausimų dėl jo prieinamumo. Žinant Norvegijos politiką vidaus degimo variklių atžvilgiu, svarstoma, ar atidarymo dieną tuneliu galės važiuoti kas nors kitas nei elektromobiliai.
O jei ir galės, tikėtina, kad benzininių ir dyzelinių automobilių savininkams kelionė šiuo inžinerijos stebuklu kainuos gerokai brangiau, siekiant padengti išaugusius statybų kaštus.
Šaltinis: tv3.lt