Nuo praėjusios savaitės Iraną ir Artimųjų Rytų regioną krečia kariniai veiksmai, siekiant nuversti šiuo metu Teheraną valdantį režimą. Po bendrų JAV ir Izraelio smūgių mirė aukščiausiasis Irano lyderis Ali Khamenei, tuo metu Iranas atsakė puldamas gretimose šalyse esančias JAV ir kitų valstybių karines bazes.
Apie tai, ko galime tikėtis Irane po Ali Khamenei mirties, kas perims jo postą ir kokių lūkesčių turi pati Irano visuomenė interviu su mokslų daktare, Artimųjų Rytų kultūros antropologe, iraniste Dalia Sabaliauskiene.
Skelbiama, kad naujuoju šalies lyderiu gali tapti Ali Khamenei sūnus Mojtaba Khamenei. Ką toks valdžios perdavimas iš tėvo sūnui parodo apie Irano politinę sistemą?
Dalia Sabaliauskienė: Po 1979 metų revoliucijos buvo tokia idėja įtvirtinta Konstitucijoje, kad tai būtų Ekspertų tarybos renkamas asmuo. Ir dabar, jeigu būtų paskirtas Mojtaba Khamenei, tai jo paskyrimas galėtų atrodyti kaip paveldima valdžia.
Nuo ko Irano žmonės bėgo po 1979 metų revoliucijos, kuomet buvo Šachas nuverstas ir buvo atsisakyta paveldimos valdžios principo. Toks paskyrimas didelių klaustukų iškeltų, kokia tai būtų santvarka Irane ir kaip žmonės tai pripažintų ar priimtų.
Aišku dabar dėl jo paskyrimo labai daug klaustukų, nes vieni šaltiniai nurodo, kad jis jau paskirtas, kiti rašo, kad jis dar tiktai planuojamas paskirti ir kad turėtų būti paskelbta oficialiai po laidotuvių, kurios buvo numatytos kitą savaitę, bet dabar tikriausiai bus dar nukeltos.
Jeigu Mojtaba Khamenei būtų patvirtintas kaip aukščiausiasis lyderis, kokios galima tikėtis politinės krypties?
Dalia Sabaliauskienė: Tai siųstų gana aiškią žinutę Izraeliui ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Pirmiausia, kad režimas išlieka stabilus ir ideologiškai nepasikeitęs. Mojtaba yra žmogus, kurio politinės ir religinės pažiūros yra labai artimos jo tėvo linijai.
Tai tokia griežta antivakarietiška pozicija, būtų galima paminėti ir paramą revoliucinei sistemai, ir strateginiam pasipriešinimui būtent Izraeliui. Tai toks paskyrimas reikštų, kad net ir po visų smūgių Irano valdžios struktūra išlieka funkcionuojanti, o režimas sugeba greitai atkurti savo viršūnę.
Tačiau dar būtų labai svarbus punktas, kaip situacija Irano viduje pasikeistų, jeigu jis tikrai būtų paskirtas. Čia būtų labai sudėtinga būtent per visuomenės prizmę, jeigu žiūrėtumėme. Mojtaba Khamenei neturi aukščiausio religinio statuso – mujtahido. Pagal Konstituciją Irane įtvirtinta, kad būtent aukščiausiasis lyderis turėtų turėti šitą religinį statusą.
Šitas statusas reiškia dešimtmečius religinius studijų ir tada yra pripažįstama, kad dvasininkas gali savarankiškai interpretuoti islamo teisę. Šito statuso Mojtaba Khamenei neturi, tai daliai visuomenės tikrai turėtų kelti klausukų ir klausimas, kaip jį priimtų būtent žmonės.
Kokie galėtų būti kiti kandidatai ir, jei būtų kas nors kitas (paskirtas aukščiausiuoju lyderiu), ar tai labai ką nors keistų?
Dalia Sabaliauskienė: Bent jau stebint paskutinius įvykius, tai Izraelis pasakė, kad bet kuris naujas Irano paskirtas lyderis bus taikinys. Tai jie nepriims nei vieno lyderio, jie norėtų režimo pakeitimo. Tačiau, žinoma, yra ir kitų kandidatų, kurie yra įvardijami ir anūkas pirmojo ajatolos yra siūlomas į kandidatus, taip pat Ali Larijani, Arafi, Khatami.
Kaip aš minėjau anksčiau, Iranas neturi aiškaus lyderio ir Ekspertų tarybai dabar išrinkti naująjį ajatolą yra ganėtinai sudėtinga. Jam reikia, kad Revoliucinė gvardija jį priimtų kaip naująjį lyderį ir kad žmonėms jis tiktų kaip naujasis lyderis ir kad dar atitiktų Konstitucija. Tai tiesiog tokio žmogaus praktiškai kaip ir nėra. Dėl to šiuo metu Ekspertų taryba susiduria su didele problema.
Revoliucinė gvardija daro spaudimą ir palaiko Mojtaba Khamenei kandidatūrą. Kodėl?
Dalia Sabaliauskienė: Reikėtų suprasti tai, kad Revoliucinė gvardija nėra tiktai kariuomenė. Tai yra viena galingiausių institucijų, kuri turi didelę įtaką ne tiktai pačioms saugumo struktūroms, bet ekonomikai ir politikai. Per pastaruosius metus, kiek tenka stebėti visus Irano įvykius, tai tapo tokiu savotišku režimo stuburu.
Būtent ši gvardija kontroliuoja ir dalį Irano ginkluotųjų pajėgų, balistinių raketų programą, taip pat turi įtakos ir strateginiams ekonomikos sektoriams, nuo energetikos iki infrastruktūros projektų. Ir būtent aukščiausiojo lyderio pasirinkimas Revoliucinei gvardijai yra labai svarbus, nes nuo šio posto priklauso ir karinės strategijos kryptis, nes būtent ajatolai yra pavaldi Revoliucinė gvardija.
Jiems reikia tokio žmogaus, kuris atitiktų jų interesus. O šiuo atveju, jei Mojtaba Khamenei būtų paskirtas kitu aukščiausiuoju lyderiu, tai jis turi ryšių su Revoliucinės gvardijos struktūromis.
Kaip yra pasiskirsčiusi Irano visuomenė, kalbant apie dabartinę valdžią, kiek žmonių ją palaiko, o kiek kritikuoja, turint omenyje, kad jau daugelį metų vyksta protestai?
Dalia Sabaliauskienė: Didesni sukilimai prieš Irano valdžią tęsiasi nuo 2019 metų. Prasidėjo didesni (protestai – aut. past.), kai kuro kainos kilstelėjo kelis kartus per vieną naktį ir žmonės iš karto į gatves išėjo protestuoti. Vėliau Mahsa Amini nužudymas, Izraelio-Irano karas ir dabar paskutiniai įvykiai.
Tai didelė dalis visuomenės yra nepatenkinti, bet koks procentas tiksliai, tai būtų labai sunku pasakyti, kadangi nėra oficialių statistinių duomenų, o kuriuos pateikia režimas, tai jie tikriausiai su dideliu klaustuku.
Kai atlikau tyrimus, mano tikslinė grupė buvo jauni iraniečiai nuo 18 iki 32 metų. Reikėtų suprasti, kad Irano visuomenė yra labai didelė, virš 90 milijonų žmonių, o vidutinis amžius yra 32 metai. Tai reiškia, kad yra labai daug jaunų žmonių, palyginimui Vokietijoje, Lietuvoje amžiaus vidurkis yra 45 metai.
Tai būtent šita dalis yra labai svarbi. O jaunimas, didžiąja dalimi, linkęs palaikyti valdžių atskyrimo principą, kad Iranas nebebūtų teokratinė respublika ir kad valdžios būtų atskiriamos. Kita dalis, didžiąja dalimi, yra ajatolos aplinkos žmonės, religiniai lyderiai, dvasininkai, būtent elito ratas, kuris vis dar palaiko režimą šalyje.
Tai tokios dvi pagrindinės grupės būtų visuomenėje. Ir kol neįvyks pasikeitimai elito rate, tol bus sunkiau revoliuciją ar kokius nors pakeitimus įvykdyti Irano visuomenėje.
ir apskritai Irane yra daug etninių tautų, kur yra daugybė skirtingų grupių, kalbų, religijų, tad vieno požiūrio į visą valdžią ir karą nėra.
Kokius pagrindinius politinius pokyčius norėtų matyti Irano visuomenė ir kuo tie lūkesčiai skiriasi nuo to, kaip Irano ateitį įsivaizduoja Vakarai, labiausiai Izraelis ir JAV?
Dalia Sabaliauskienė: Žmonių noras yra labai paprastas, jie nori ekonominio stabilumo, mažiau sankcijų ir daugiau laisvių. Tai galbūt nėra tokių didelių politinių užmojų iš didžiosios dalies visuomenės ir, bent jau kiek man teko susidurti, jaunimo atveju jie žiūri į Turkijos modelį, kur yra daugiau pasirinkimo teisės, pavyzdžiui, moterims, kad vienos pasirenka dėvėti hidžabą, kitos pasirenka jo nedėvėti, Irane tai yra privaloma ir turistams privaloma.
Tai tiesiog visas šitas pasirinkimų trūkumas didžiąja dalimi sukelia tą nepasitenkinimą. Žinoma, Vakarų modelis, mano supratimu, tikriausiai ir netiktų.
Bet, aš manyčiau, kad jeigu, sakykime, liktų režimas šalyje ir būtų paskirti žmonės, kurie būtų nusiteikę liberaliau, jau dalį visuomenės tikrai patenkintų, tikriausiai protestai šalyje irgi sumažėtų.
Žinoma, yra dalis, kurie palaiko išeiviją. Yra Reza Pahlavi, 1979 metais nuversto Šacho sūnus, gyvenantis JAV. Tai būtent jis bando formuoti opoziciją išeivijoje ir, kaip jis pats skelbia, kad yra nemaža dalis palaikančių yra Irane, bet, mano duomenimis, ir kiek tenka daugiau skaityt pranešimus, nėra tokio didelio palaikymo šio lyderio tarp iraniečių Irane.
Dar yra Marian Rajavi išeivijoje, bet irgi nėra labai didelio palaikymo, ji mėgina alternatyvią Vyriausybę formuoti.
Ką turėtume žinoti apie Irano visuomenę, kokias pastebite klaidingas nuomones?
Dalia Sabaliauskienė: Reikėtų pradėti nuo to, kad Iranas yra senosios Persijos imperijos tęsinys. Tai yra labai sena tauta su didele istorija, iki VII a. vyraujanti religija buvo zoroastrizmas, tiktai, kai prasidėjo arabų užkariavimai, atėjo ir islamas.
Nuo 1501 m. šiitų islamas buvo paskelbtas Irane kaip visuotinė religija. Ir būtent šitas identiteto įtvirtinimas, galima būtų išskirti dvi šakas – iranietį ir islamietį. Tai Iraniečiai būtų ta tradicinė persiška tapatybė iki islaminio laikotarpio, o islamiečiai būtų siejami su nuo arabų užkariavimo laikų atėjusia islamo religija.
Irane šiuo metu yra islamiškos tapatybės naratyvas, kurį valstybė kuria ir palaiko, tačiau Šachų laikais buvo didžiosios Persijos paveldo ir naratyvo palaikymas. Tai galbūt šiuo metu vėl atėjo laikas, kada pasikeistų tas naratyvas šalyje.
Tai ką pamirštame, kad tai yra Persijos imperijos palikuonys su didele istorija, kultūra, literatūra. Labai daug protingų žmonių turi, tarp jų yra daug inžinierių, fizikų, matematikų ir išeivijoje yra ganėtinai ir neprastas pozicijas užimantys žmonės.
Būtent islamo režimo yra per daug ribojami ir labiau stengiamasi juos kontroliuoti, dėl to turim daug žmonių, jaunų iraniečių, kurie pabaigę mokslus, emigruoja į JAV, Švediją, kitas Europos šalis, didėja migracijos bangos, jie tiesiog bėga nuo to režimo.
Kaip minėjau, Iranas yra daugialytė visuomenė, ten daug skirtingų etninių grupių, gal nereikėtų įsivaizduoti, kad iranietis yra vienas standartinis, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje, viskas aišku. Ten yra azerai, kurdai, arabai, persai, daug etninių grupių.
O ką mes Lietuvoje žinome, tai dažnai iš spaudos nušviečiama branduolinė programa arba žmogaus teisių ribojimai, spaudos cenzūra, labiau iš tokios negatyvios pusės, bet kas giliau domisi, tikrai žino, kad tai yra labai įdomi kultūra.
Šaltinis: tv3.lt