Lietuva – nedidelė šalis, tačiau tai, kurioje savivaldybėje gyvenate, gali tiesiogiai nulemti ne tik jūsų, bet ir tai, kiek metų gyvensite. Higienos instituto atlikti gyvensenos tyrimai išryškino trikdančius netolygumus: vienuose rajonuose gyventojai jaučiasi laimingi ir daug juda, o kituose – skundžiasi prislėgta nuotaika, kasdien vartoja alkoholį ar elektronines cigaretes.
Kokie veiksniai iš tiesų braižo šį sveikatos žemėlapį ir kodėl vien medicinos paslaugų prieinamumo šioms problemoms spręsti nebeužteks, papasakojo Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Tyrimų ir inovacijų plėtros skyriaus vadovė Gabija Bulotaitė-Ruibienė.
Ilgesnį gyvenimą lemia ne tik genai ar vaistai
Atsakydama į klausimą, kodėl gyvenimo trukmės rodikliai tarp Lietuvos savivaldybių taip stipriai skiriasi, G. Bulotaitė-Ruibienė pabrėžia, kad vieno kaltininko čia nėra – tai ištisa grandinė tarpusavyje susijusių priežasčių.
„Gyvenimo trukmės skirtumų negalima paaiškinti vienu veiksniu – juos lemia kelių tarpusavyje susijusių veiksnių visuma. Didžiausią įtaką turi gyventojų socialinė ir ekonominė padėtis, gyvensena, lėtinių ligų paplitimas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bei gyvenamoji aplinka. Tyrimai rodo, kad didelę sveikatos netolygumų dalį lemia būtent socialiniai sveikatos veiksniai, todėl gyvenimo trukmės skirtumams mažinti būtinas kompleksinis požiūris – nuo prevencijos ir sveikatos stiprinimo iki socialinės politikos sprendimų“, – teigia specialistė.
Pasak ekspertės, svarbu nepasikliauti vien sausa demografija: „Gyventojų amžiaus struktūra yra svarbi interpretuojant statistinius rodiklius, vis dėlto gyvenimo trukmės skirtumų vien demografiniais ypatumais paaiškinti negalima. Ne mažiau svarbūs yra socialiniai ir ekonominiai veiksniai – pajamos, užimtumas, išsilavinimas, kurie daro įtaką gyvensenos pasirinkimams, sveikatos raštingumui ir galimybėms rūpintis savo sveikata.“
Taip pat didelę reikšmę turi ir pati gyvenamoji aplinka – galimybės būti fiziškai aktyviems, oro kokybė bei saugi gyvenamoji aplinka prisideda prie geresnių sveikatos rodiklių.
„Be abejonės, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bei kokybė yra svarbūs ankstyvai ligų diagnostikai, veiksmingam lėtinių ligų valdymui ir prevencijai, tačiau vien jų nepakanka. Ilgesnę gyvenimo trukmę lemia visų šių veiksnių visuma, todėl siekiant mažinti skirtumus tarp savivaldybių būtinos kompleksinės priemonės, apimančios ne tik sveikatos priežiūros sistemą, bet ir socialinės bei ekonominės politikos sprendimus“, – pabrėžia G. Bulotaitė-Ruibienė.
Kas labiausiai griauna lietuvių sveikatą?
Paklausta apie pagrindinius sveikatos rizikos veiksnius, labiausiai veikiančius regioninius skirtumus, pašnekovė išskiria modifikuojamus (keičiamus) įpročius: „Remiantis Higienos instituto vykdomais gyvensenos stebėsenos tyrimais ir moksline literatūra, didžiausią įtaką regioniniams sveikatos skirtumams daro modifikuojami rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, žalingas alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, antsvoris ir nutukimas, padidėjęs arterinis kraujospūdis ir kiti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.“
Šie veiksniai tiesiogiai susiję su ligomis, kurios Lietuvoje nusineša daugiausia gyvybių – širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Šie duomenys leidžia rizikos veiksnius vertinti tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu ir identifikuoti sritis, kuriose reikalingos tikslinės intervencijos.
Kur gyvena aktyviausi, o kur – labiausiai prislėgti?
Atlikta suaugusiųjų gyvensenos rodiklių standartizacija atskleidė drastiškus elgesio ir savijautos skirtumus atskirose savivaldybėse.
Gyvenimo kokybė ir psichikos sveikata. Vertinant bendrą gyvenimo kokybę bei laimės jausmą, labiausiai neigiama prasme išsiskyrė Elektrėnų r., Pagėgių ir Šilutės r. savivaldybės. Čia atsirado mažiausiai gyventojų, vertinančių savo gyvenimo kokybę kaip gerą ar labai gerą. Tai pat užfiksuoti didžiuliai atotrūkiai vertinant prislėgtą nuotaiką bei artimų žmonių neturėjimą.
Fizinis aktyvumas ir mityba. Sveikatos elgsenos kategorijoje didžiausi atotrūkiai tarp rajonų išryškėjo vertinant judėjimą ir saldžiųjų gėrimų vartojimą. Paaiškėjo, kad fiziškai aktyviausi Lietuvoje – Rietavo ir Ukmergės rajono savivaldybių gyventojai.
Priklausomybių geografija: nuo nulio iki kasdienio vartojimo
Ne mažiau stebina ir rizikingos elgsenos statistika, kuri atskirose Lietuvos vietose skiriasi kardinaliai.
- Tradicinis tabakas: Kasdien per pastaruosius 12 mėnesių tabako gaminius dažniausiai nurodė vartoję Kalvarijos savivaldybės gyventojai.
- Elektroninės cigaretės: Kasdieninio garinimo mada labiausiai įsigalėjusi Akmenės r., Varėnos r. ir Vilniaus miesto savivaldybėse.
- Alkoholis: Vertinant kasdienį alkoholio vartojimą per pastarąsias 30 dienų, liūdna lyderio pozicija atiteko Širvintų rajonui. Tuo tarpu Biržų ir Skuodo rajonų savivaldybėse šis rodiklis pasiekė absoliutų nulį.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokie reiškiniai kaip rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka yra tiesioginis kelias į Lietuvoje labiausiai žudančias lėtines neinfekcines ligas – širdies ir kraujagyslių susirgimus, vėžį bei cukrinį diabetą.
Moterys labiau rūpinasi sveikata, bet dažniau jaučia nerimą
Tyrimas atskleidė ir ryškius lyčių skirtumus. Nors bendri laimės rodikliai tarp vyrų ir moterų išlieka panašūs, moterys gerokai dažniau skundėsi prislėgta nuotaika, nerimu bei ilgalaikėmis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad moterys dažniau bandė keisti savo gyvensenos įpročius, nors šie bandymai ne visada buvo sėkmingi.
Moterų mityba taip pat sveikesnė – jos dažniau kasdien valgo vaisius bei daržoves. Tuo tarpu vyrai pirmauja vartodami gazuotus saldžiuosius bei energinius gėrimus (kai kuriose savivaldybėse moterų rodiklis šioje kategorijoje siekia nulį). Vyrai taip pat dažniau vartojo tabaką, alkoholį ir narkotines ar psichotropines medžiagas.
Atsakingesnį moterų požiūrį rodo ir elgesys kelyje: jos dažniau nešioja atšvaitus tamsiu paros metu bei visada užsisega saugos diržus. Tiesa, vertinant dviratininkus, paaiškėjo bendra visų gyventojų problema – šalmą važiuodama dviračiu užsideda tik labai nedidelė dalis suaugusiųjų.
Gauti tyrimų rezultatai vaizdžiai parodo, kad lietuvių sveikata ir gyvenimo trukmė priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo ištiso aplinkybių tinklo – nuo kasdienių mitybos bei judėjimo įpročių iki socialinės aplinkos ir regioninių galimybių. Ryškūs atotrūkiai tarp savivaldybių atskleidžia, kad vienodi sprendimai visai šaliai nebeveikia: norint užtikrinti ilgesnį ir sveikesnį gyventojų gyvenimą, kiekvienam rajonui reikalingas išskirtinis dėmesys ir tiksliniai pokyčiai, sprendžiantys būtent tai vietovei būdingas problemas.
Šaltinis: delfi.lt