Europos Sąjungos klimato politikos vadovas antradienį pripažino, kad lūkesčiai dėl Turkijoje vykstančios JT klimato konferencijos COP31 yra „menki“, tačiau išreiškė viltį, kad pavyks pasiekti „reikšmingos“ pažangos švarios elektros srityje.
„Lūkesčiai menki – tai tiesiog tikrovės atspindys“, – AFP ir kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistams sakė už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys. Jis teigė, kad pagrindinis JT klimato derybų dėmesys turėtų būti skiriamas elektrifikacijai.
„Jei iš tiesų pavyktų elektrifikaciją paversti vieninteliu arba beveik vieninteliu konferencijos prioritetu, manau, turėtume galimybę pasiekti ką nors iš tiesų reikšmingo“, – sakė jis.
Europos Komisijos narys pirmadienį išvyks į Turkijos kurortinį Antalijos miestą, kur iki lapkričio 20 d. vyks COP31 konferencija.
W. Hoekstra išreiškė viltį, kad elektrifikacijos tikslas taps „viena svarbiausių“ konferencijos išvadų. Jis pridūrė: „Žinoma, kuo švaresnė bus elektrifikacija, tuo geriau.“
Konferenciją priimanti Turkija kviečia šalis prisijungti prie savanoriško įsipareigojimo didinti švarios elektros energijos dalį pasauliniame energijos vartojime – nuo dabartinių maždaug 20 proc. iki 35 proc. iki 2035 metų.
Tačiau ES raginimas užtikrinti „švarią“ elektrifikaciją gali sukelti diskusijų dėl naftos, dujų ir anglių vaidmens Turkijos siūlomame plane.
Stebėtojai nesitiki didelių proveržių COP31 konferencijoje, nes valstybės susiduria su naftos kainų šoku, o geopolitinę įtampą didina JAV karas su Iranu ir Rusijos karas Ukrainoje.
Nuviliančios konferencijos
Derybose taip pat trūksta svarbios dalyvės – JAV, nes prezidentas Donaldas Trumpas, išvedęs Vašingtoną iš Paryžiaus klimato susitarimo, į konferenciją neišsiuntė savo atstovų.
„Bendras vaizdas toks, kad mūsų laikų geopolitinė padėtis yra itin sudėtinga“, – sakė W. Hoekstra. Jis pripažino, kad pastarosios kelios COP konferencijos „nuvylė kalbant apie rezultatus“.
„Kyla esminių klausimų, ar ši sistema, paremta vienbalsiškumo principu, vis dar tinkama savo tikslams pasiekti, nes ji ne visada leidžia priimti tai, ko iš tikrųjų reikia“, – sakė jis.
ES anksčiau perspėjo, kad COP31 konferencijoje nebus politinės valios prisiimti papildomų įsipareigojimų dėl finansavimo. W. Hoekstra šią žinią pakartojo.
„Europa absoliučiai pirmauja klimato finansavimo srityje – finansuoja ne tik savo, bet ir kitų šalių pastangas“, – sakė W. Hoekstra, ragindamas siekti „teisingesnio naštos pasidalijimo“.
Aplinkosaugos organizacijos kritikavo pastaruoju metu ES švelninamus klimato politikos įsipareigojimus, o naujausias pavyzdys – planai atidėti taisyklių, kuriomis siekiama mažinti itin stiprų šiltnamio efektą sukeliančio metano išmetimą, įsigaliojimą.
Tačiau W. Hoekstra atmetė teiginius, kad ES atsisako savo ambicijų.
„Tikrai ne. Visiškai aiškiai sakau – tikrai ne“, – sakė jis, nurodydamas, kad visos 27 bloko valstybės narės pritarė tikslui iki 2040 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, numatant tam tikrą lankstumą.
Šaltinis: delfi.lt