Žmogaus veikla vis labiau keičia vandenynų ekosistemas – nyksta gyvūnų rūšys, nyksta koraliniai rifai, didėja tarša ir kyla vandens temperatūra. Tačiau mokslininkai atokioje Ramiojo vandenyno dalyje aptiko dvi teritorijas, kuriose vandenynas išliko stebėtinai nepaliestas žmogaus veiklos, rašo „Science Alert“.

Naujame žurnale „Frontiers in Marine Science“ paskelbtame tyrime mokslininkai ištyrė Bikaro ir Bokako koralų suformuotas žiedines salas (atolus). Praėjusiais metais šie atolai buvo paskelbti pirmuoju nacionaliniu jūrų draustiniu Maršalo Salose.

Aldabros atolas / Vida Press nuotr.
Havajų universiteto jūrų ekologas Alanas Friedlanderis teigia, kad šias ypatingas teritorijas būtina saugoti, nes jose išlikusios vienos mažiausiai žmogaus veiklos paveiktų ekosistemų visame regione.
„Bikaras ir Bokakas yra ne tik Maršalo Salų, bet ir visos planetos turtas. Tai Utiriko atolo bendruomenės dovana, kurios nariai jau dešimtmečius rūpestingai saugo šias trapias ekosistemas ir puoselėja šią tradiciją“, – teigė A.Friedlanderis.
Nors tradicinės Maršalo Salų bendruomenės apie Bikarą ir Bokaką žino jau šimtmečius, šie atolai išliko išskirtinai nepaliesti dėl didelio atokumo nuo žmonių.
Bikaras yra nutolęs daugiau kaip 100 kilometrų nuo artimiausios gyvenvietės, o Bokakas – dar toliau, beveik 400 kilometrų.
Nauji duomenys surinkti per 2023 m. mokslinę ekspediciją, kurios tikslas buvo ištirti šiuos atolus ir kuo išsamiau įvertinti jų ekosistemas.
„Atokūs vandenyno atolai suteikia vieną iš paskutinių galimybių tirti ekosistemų struktūrą ir funkcionavimą vietovėse, kuriose plėšrūnų bendrijos, jūrinių paukščių kolonijos, vietinė augalija ir skirtingų buveinių ekologiniai procesai vis dar yra palyginti mažai paveikti tiesioginės žmogaus veiklos“, – tyrime rašo A.Friedlanderis ir jo kolegos.
Mokslinių ekspedicijų metu, kurios padėjo pagrįsti ir užtikrinti Bikaro bei Bokako atolų saugomų teritorijų statusą, tyrėjai užfiksavo 266 rifines žuvų grupes iš 38 šeimų. Bokako atole aptikta didesnė žuvų biomasė.
Ypač išsiskyrė rykliai – jie sudarė didžiausią atskirą išorinio rifo biomasės dalį: Bikaro atole – 26,8 proc., o Bokako – 33,9 proc.
Naudodami povandeninius aparatus, mokslininkai užfiksavo 138 žuvų taksonus, gyvenančius didesniame gylyje – iki 275 metrų. Tyrėjai pažymi, kad 14 iš šių grupių, tikėtina, anksčiau nebuvo užfiksuotos Maršalo Salose. Dar 79 žuvų grupės, gyvenančios dar didesniame gylyje, užfiksuotos povandeninėmis kameromis.
Be to, abiejuose atoluose mokslininkai užfiksavo 17 jūrinių paukščių rūšių, 71 vėžlių paliktą pėdsakų ruožą ir 132 vėžlių lizdų duobes. Daugiausia jų aptikta Bikaro atole.
„Šiuose atoluose yra didelės jūrinių paukščių kolonijos, brandi vietinė augalija, aktyvios vėžlių perimvietės, gausi rifinių žuvų įvairovė ir stambūs plėšrūnai. Bokako atole rifus daugiausia sudaro koralai, taip pat aptinkama sudėtingos struktūros vidutinio gylio jūrinių buveinių ir stebėtinai įvairių, tačiau mažai ištirtų giliavandenių organizmų bendrijų“, – teigė A.Friedlanderis.
„Šie atolai yra vienos geriausių etaloninių ekosistemų, padedančių suprasti, ką praradome kitose pasaulio vietose, ir suteikiančių esminių žinių, reikalingų veiksmingai gamtos apsaugai bei atkūrimo pastangoms“, – pridūrė jis.
Šaltinis: 15min.lt