Britų politikas: atsinaujinanti energetika yra pinigų plovimo schema

-Jūs kritikuojate globalinio atšilimo idėją ir sakote, kad žmonės neturėtų jaudintis dėl anglies dvideginio emisijų. Kodėl?

– Taip, negaiškite laiko ir nekreipkite į jas dėmesio. Globalinio atšilimo nebuvo pastaruosius 16 metų, tačiau jis vyko 300 metų, nuo 1695 m. Ar jis prasidėjo dėl to, kad mes išmetėme į atmosferą daugiau anglies dvideginio? Žinoma, kad ne. Jis vyko dėl to, kad saulė buvo mažiau aktyvi per pastaruosius 70 metų, nei per ankstesnius 11 tūkst. metų, tačiau jos aktyvumas vėl grįžo prie įprastinio. Per 40 metų, nuo 1695 m. iki 1735 m., Centrinėje Anglijoje, kuri buvo vieninteliu regionu kaupusiu termometrų rodmenis, vidutinė temperatūra per keturiasdešimt metų padidėjo 2,2 laipsnių Celsijaus, tai prilygsta 4 laipsniams Celsijaus per šimtmetį.

Per visą XX a. temperatūra nepadidėjo nė 0,8 laipsnio Celsijaus ir tai neatrodo labai gąsdinančiai palyginti su 4 laipsniu Celcijaus ekvivalentu per šimtmetį. Taigi, nei temperatūros padidėjimas, nei absoliuti temperatūra nėra beprecedentė, neįprasta ar įspūdinga. Anglies dvideginis, tikėčiausi, galėjo turėti poveikio, galbūt jis sukėlė pusę globalinio atšilimo, kurį mes matėme per pastaruosius 60 metų, tačiau atšilimas per šį laikotarpį nesiekė 0,6 – 0,7 laipsnių Celsijaus, tad anglies dvideginis galėjo sukelti 0,3-0,4 laipsnių Celsijaus temperatūros padidėjimą, t. y. – nieko baisaus.

-Tad koks yra žaliosios energetikos vaidmuo?

-Tai yra visiškas pinigų švaistymas. Ji reikalinga tam, kad politikai galėtų praturtėti. Modelis veikia taip: politikai sako, kad žalioji energetika yra reikalinga išgelbėti planetą – tai yra visiškai emocinė socialistinė nesąmonė. Planetai nereikėjo gelbėjimo prieš 2 tūkst. metų, nereikia ir dabar, bet tai yra jų šūkis: išgelbėkime planetą. Po to jie inicijuoja milžiniškas subsidijas vėjo malūnams ir saulės kolektoriams, kurių nei vienas negali konkuruoti su iškastiniu kuru ar branduoline energetika gaminamos elektros kiekiu ir stabilumu, nes, kaip jūs turbūt pastebėjote, naktį saulė nešviečia, o vėjas kartais nepučia.

O saulės ir vėjo gaminamos elektros kaina?

yra visiškai pritrenkianti: dešimt kartų didesnė, nei ją gaminant iš iškastinio kuro. Tai yra absurdiška, o atsinaujinančiai energetikai dar skiriamos subsidijos, tris kartus didesnės nei mažmeninė komercinė jų vertė. Tai yra kvaila, tačiau vyksta štai kas: politikai, padėję atsinaujinančios energetikos atstovams gauti subsidijų, tikisi iš jų didelių aukų savo partijoms. Vėjo malūnai, saulės baterijos, taip vadinama žalioji energetika, yra pinigų plovimo schema, o žmonės, kurie tuo užsiima, turėtų atsidurti kalėjime, nes jie naudoja mokesčių mokėtojų pinigus subsidijuodami beprasmiškas, aplinkosaugai kenkiančias struktūras, kad didelė dalis pinigų galėtų sugrįžti atgal politinėms partijoms. Tai yra nematoma ir, mano manymu, neteisėta mokesčių mokėtojų subsidija, politinėms partijoms. Tai yra gėda.

-Jūs sakote, kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminanti įranga teršia gamtą?

– Taip, paimkime saulės kolektorių pavyzdį. Jie turi būti pagaminti pramoniniu būdu, kuris yra aplinkai nedraugiškas ir kenksmingas. Tuomet, jei norima pagaminti daugiau elektros, jais yra uždengiamas toks didelis kiekis žemės, kad prarandami tūkstančiai hektarų, tam, kad gauti nedidelius elektros kiekius. Vidutinė saulės kolektoriaus elektros gamyba yra 20 vatų kvadratiniam metrui, tad jei turite du kvadratinius metrus saulės kolektorių, galėtumėte įjungti vieną labai silpną lemputę. Įsivaizduokite, kiek hektarų žemės reikėtų uždengti kolektoriais, kad būtų galima pagaminti tokį elektros kiekį, kurį pagamina 1 mlrd. vatų pajėgumų anglimi kūrenama elektrinė. Atominė elektrinė gali pagaminti 2 mlrd. vatų elektros – dabar įsivaizduokite, kiek tam reikėtų saulės kolektorių ir žemės hektarų.

Tas pats su vėjo malūnais, nes jų negalima statyti labai arti vienas nuo kito, priešingai jie neveiks, be to, dauguma jų yra netinkamai suprojektuoti, nes sparnai turėtų suktis vertikaliai, tačiau visi gamina horizontalius sparnus – ši sritis yra taip gausiai subsidijuojama, kad efektyvumas niekam nerūpi. Vėjo malūnai taip pat gamina nedidelį kiekį elektros vienam hektarui ir yra susiduriama su vadinamąja energijos tankio problema, kuri reiškia, kad jeigu mes norėtume generuoti visą Jungtinės Karalystės elektrą vėjo malūnais, mes turėtume jais užstatyti bent vieną dešimtąją šalies teritorijos. Kodėl jie yra žalingi aplinkai?

Pirmiausia, jie atrodo siaubingai, antra, jie žudo paukščius ir šikšnosparnius. Didieji plėšrieji paukščiai, kaip erelis, peslys, vanagas, bet kuris šių paukščių skrenda tokiame aukštyje kaip vėjo malūnų sparnų ašmenys. Atrodytų, kodėl paukščiai neapskrenda vėjo malūnų? Tačiau tik atrodo, kad malūno sparnai sukasi labai lėtai, nors vienas apsisukimas įvyksta kas tris sekundes, tačiau sparnų ašmenys yra labai ilgi ir jų galiukai gali skrieti 300 km per valandą greičiu, o į tai negali sureaguoti joks paukštis, tad dideli kiekiai jų yra partrenkiami ir jų kūnus galima pamatyti aplink vėjo malūnus.

JAV valstijoje Kalifornijoje, kur yra pastatyta daug vėjo malūnų, vykdomos kampanijos, kai prie vėjo malūnų skaičiuojami negyvi paukščiai, o Škotijoje buvo pastebėta, kad vieni iš retų šikšnosparnių žūva dėl vėjo malūnų sukeliamo vėjo spaudimo jų plaučiams, kurie galiausiai plyšta. Jiems pakanka priskristi prie vėjo malūnų, nereikia būti partrenktiems. Tačiau niekam tai nerūpi, nes kalbama „žalią“ energetiką, nepriklausomai nuo to, kiek padarų žūva.

Reikia pasakyti ir tai, kad vėjo elektrinių variklis, kuriame gaminama elektra, turi būti didelis magnetas, o kad būtų galima pagaminti kuo daugiau elektros, norima tokio magneto, kuris galėtų skurti stipriausią magnetinį lauką su mažiausiu metalo kiekiu. Tad viename vėjo malūne yra dvi tonos magnetinio metalo, kuris vadinamas neodimiu. Ir jis turi turėti, norint užtikrinti lauko stiprumą, mažą kiekį disproziumo, kuris yra gaunamas Kinijoje ir Tibete. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Kinija okupavo Tibetą, dėl mineralų. Šis mineralas gaunamas naudojant rūgtį ir dėl šio proceso yra užteršti šimtai tūkstančiai kilometrų žemės, kurioje žūva viskas. Galiausiai mes Vakaruose galvojame, kad gaminame švarią energiją, kas yra visiška nesąmonė. Tai yra žaliųjų ir socialistinių pažiūrų politikų sukurta sukčiavimo schema tam, kad jie galėtų industrializuoti ir išnaudoti kaimiškas vietoves, t.y. ten, kur padaroma daugiausiai žalos.

-Tačiau Europos Sąjunga remia atsinaujinančių išteklių plėtrą, kaip tai paaiškinti?

– Žinoma, ji remia, tiesą sakant, aš buvau pakviestas kitų metų gegužę kalbėti Europos parlamento Aplinkosaugos komitetui ir aš jiems pasakysiu, kokie kvaili jie yra leisti neišrinktiems komisarams parengti penkis šeštadalius visos Europos teisės ir 100 proc. Europos aplinkosaugos įstatymų, bei leisti jiems išsisukti nuo atsakomybės. Tai yra gėda, šiurkštus pažeidimas ir aplinkosauginė nelaimė.

-Lietuvoje planuojama reformuoti dalį elektrinių pakeičiant jų kurą iš gamtinių dujų į biokurą. Kaip jūs tai vertinate?

– Jie susidurs su energijos tankio problema, kitaip tariant, reikia milžiniškų kiekių kuro, kad galima būtų generuoti nedidelį kiekį energijos. Iškastinis kuras, tuo labiau branduolinis kurtas, turi milžiniškus kiekius energijos mažame plote. To priežastimi yra atomo struktūra, iš kur galima gauti milžiniškus energijos kiekius lydant atomus arba juos skaidant, o iškastinio kuro struktūroje yra daug cheminių ryšių, o kai jiems yra taikomos cheminės reakcijos, šie ryšiai yra nutraukiami ir tai kas išlaisvina energiją. Dėl to negalima gauti daug energijos iš vandens, nes vanduo, pagal cheminę formulę, turi mažiausiai cheminių ryšių. Tačiau Jungtinėje karalystėje, turbūt dėl to, kad ministrai yra prasčiau išsilavinę nei Lietuvoje, planuojama didžiausią Europoje anglimi kūrenamą elektrinę pertvarkyti medienos deginimui. Problema yra ta, kad deginant anglį būtų galima gauti daugiau energijos, tad šiai vienai elektrinei „pamaitinti“ reikės milžiniškų kiekių miškų.

-Vienas iš politikų naudojamų argumentų už atsinaujinančią energetiką yra Švedijos ir Danijos pavyzdys, kai naudojamos miškuose esančios atliekos.

-Taip ir pasižiūrėkite į kainą. Tai yra esmė – visa žalioji energetika skamba labai puikiai, bet išskiriama mažiau anglies dvideginio, jei ji būtų neplėtojama, nes įrenginius reikia gaminti, žaliavas – gauti, atvežti, deginti. Biodegalai nesumažina anglies dvideginio emisijų, jie net padidina tokias emisijas. Kalbant apie biodegalus yra ir kita problema: pasaulio maisto nepakankamumo krizė per pastaruosius 5-6 metus dvigubai pagilėjo. Mums tai žymaus poveikio nepadarė, jei mėsainis kainavo 3 litus, o dabar kainuoja 6 litus, tai yra nemalonu, bet mes pakeliama, tačiau jei žmogus skursta skurdžioje šalyje, jis negali sau leisti mokėti dvigubai brangiau už maistą. Haityje žmonės valgo vadinamuosius purvo pyragus, į kuriuos dedamas tikras purvas ir jei anksčiau vienas jų kainavo tris JAV centus, o dabar jie kainuoja 6 JAV centus, žmonės jau negali jų nusipirkti ir miršta iš bado. Per pastaruosius keletą metų vyko dešimtys sukilimų ir protestų dėl maisto stygiaus įvairiose pasaulio dalyse, o didžioji dalis kyla dėl to, kad žemė yra perskirstoma auginti biodegalams, o ne maistui žmonėms. JAV 40 proc. dirbamos žemės dabar užimta biodegalų auginimu ir badaujantiems žmonėms tai yra katastrofa. Vyksta beprotybė.

-Bet kodėl tuomet žmonės tiki atsinaujinančia energetika?

– Todėl, kad ji yra visiškai politizuota. Tarptautinė radikalioji kairė, marksistai, visada norėjo atkeršyti Vakarams už Berlyno sienos sugriovimą ir komunizmo sunaikinimą. Netgi Vakarų šalyse marksistai nešventė Berlyno sienos griuvimo, jie manė, kad tai yra didelis nusikaltimas ir ieškojo būdų pakenkti Vakarams. Tai skamba pakankamai radikaliai, tad papasakosiu, kodėl man kyla tokios mintys. Vienas iš mano draugų buvo Erikas Ellingtonas, vienas iš „Green Peace“ įkūrėjų. Jis buvo tikras gamtosaugininkas, dirbo kraštovaizdžio fotografu.

Jis nedalyvavo politikoje, tačiau buvo sunerimęs, kad žmonės per daug nesujauktų žemės paviršiaus, tad su draugais įkūrė „Green Peace“, kad galėtų didinti žmonių sąmoningumą. Jis man yra pasakojęs, kad per keletą metų nuo organizacijos įkūrimo, pirmieji jos įkūrėjai turėjo atsisakyti šios veiklos, nes nei vienas iš jų nebuvo politiku, o marksistai, ieškoję būdų pakenkti Vakarams, pastebėjo jų organizaciją ir jos daromą poveikį, bei ėmėsi ją perimti. Įkūrėjai nežinojo, kaip juos sustabdyti, tad galiausiai paliko organizaciją.

Aš jo klausiau stebėdamasis, nes niekada nebuvau girdėjęs taip kalbant apie politiką, tačiau jis man paaiškino, jog jį tikrai liūdina, kad gamtosauginis judėjimas tapo politiniu. Viešai tai yra pasakęs ir Patrickas Moore, kitas organizacijos įkūrėjas, tad ši informacija mane pasiekė iš dviejų šaltinių. Dabar manau, kad šioje organizacijoje yra daug politinių interesų, dėl to dažniausiai kairiojo sparno Europos Sąjungos institucijos, daugelis kairiųjų Europos vyriausybių ją remia.

-Tad žmonėms galbūt neverta imtis jokių aplinkosauginių iniciatyvų, pavyzdžiui, rūšiuoti šiukšles?

-Papildoma energija, kuri yra naudojama jas plaunant, surenkant šiukšles iš skirtingų konteinerių, jas vežant perdirbti – visa tai, jei vertinti kaip ekonomistui, o ne kaip marksistui, greičiausiai neapsimoka daryti, tačiau aš nesu atlikęs paskaičiavimų, tad negaliu įrodyti skaičiais. Aš spėju, kad taip gali būti. Žinoma, nesakau, kad kiekvienas žmogus, kuris tiki globaliniu atšilimu yra problema, arba kad kiekvienas, kuris rūpinasi gamta, yra marksistas, nesupraskite manęs klaidingai. Sakau, kad žmonės, kurie visa tai organizuoja, dauguma jų yra marksistai. Žinoma, jie negali pakęsti, kai aš tai sakau, bet žino, kad tai yra tiesa.

Neseniai, kai pasakojau Eriko Ellingtono istoriją, man paskambino vienas marksistas, kuris klausė, kas yra tas Ellingtonas, ar jis egzistuoja? Sakiau, taip, jis neegzistuoja, bet aš jo neišsigalvojau, jis mirė prieš keletą metų, bet jis turi giminių – su juo susipažinau per jo brolį leitenantą Marką Ellingtoną iš Škotijos, atsakingas pareigas užimantį pareigūną. Ir nors buvo bandoma paneigti tai, ką man yra sakęs Erikas Ellingtonas, dėl ne kartą buvusių Patricko Mooro pareiškimų viešojoje erdvėje, nebepavyks paneigti, kad „Green Peace“ buvo ir didžiąja dalimi yra marksistų organizacija nuo jos perėmimo. Ir daugelis aplinkosauginių organizacijų, pavyzdžiui, JAV įkurta „Enviromental Defence“ ar tarptautinė „World Wide fund for nature“ yra labai susirūpinusios dėl radikaliosios kairės veikimo formų, kurioms teikiamas prioritetas užuot rūpinusis aplinkosauga.

Mokslininkai yra paskaičiavę, kad jei atmosferoje būtų padvigubintas anglies dvideginio kiekis, o tai galima būtų pasiekti per artimiausius 150 metų, jei stengsimės iš tiesų stipriai, tai padidins pasaulio temperatūrą 1,6 laipsniu Celsijaus, tačiau to nepakankta sukelti panikai, todėl šis skaičius yra dauginamas iš trijų, aiškinant, jog po to, kai vyks tiesioginis temperatūros kilimas dėl anglies dvideginio, tai paskatins įvairius atmosferos procesus, kurie sukels didesnį atšilimo efektą, jie yra vadinami temperatūros grįžtamaisiais ryšiais, pavyzdžiui, vandens garavimo grįžtamasis ryšys. Remiantis Clausius – Clapeyrono lygties taikymu, kuri yra viena iš kelių įrodytų rezultatų labai blankiame klimatologijos mokslų objekte, erdvė, kurią užima atmosfera, gali talpinti beveik eksponentiškai dvigubai vandens garų aplinkai šiltėjant, o šie vandens garai, dėl jų kiekio atmosferoje, yra svarbesnės šiltnamio dujos nei anglies dvideginis, tai štai kaip pagrindžiamas tris kartus spartesnis klimato atšilimas.

Tačiau vien dėl to, kad yra įrodyta, jog atmosferoje gali tilpti daugiau vandens garų, dar nereiškia, kad taip ir bus. Mes neturime jokių patikimų būdų patikrinti, ar klimatui šiltėjant garavimas didėja ir, ar dėl to daugėja kritulių. Jungtinių Tautų naujausioje ataskaitoje apie klimato pokyčius planuojama paskelbti, kad garavimas padidėja 2 proc. su kiekvienu papildomu Celsijaus laipsniu ir kad papildomai apie 4 proc. padidėja kritulių. Tad kaip galima tikinti, kad ir atmosferoje padaugės vandens garų? Juk negali ir daugiau lyti, ir daugėti garų, nes kas garuoja, turi iškristi krituliais. Daromos prielaidos yra spėlionės, nes kai kurie skaičiavimai rodo, kad vandens garų kiekis atmosferoje nepasikeis, jei taip yra, tuomet nėra mokslinio pagrindo dauginti iš trijų prognozuojamą klimato atšilimą. Be to, temperatūros grįžtamieji ryšiai gali būti ir neigiami, tai yra, mažinantys atšilimą. Tai tokias prielaidas daro ir mokslininkai.

-Ar jūs esate atlikęs ekonominių skaičiavimų, jog žalioji energetika ekonomiškai nenaudinga?

-Esu atlikęs paskaičiavimus, ar klimato atšilimo sušvelninimas yra atsiperkantis, pavyzdžiui, mažinant anglies dvideginio išmetimus. Taigi, aš dariau prielaidą, kad klimato atšilimo dauginimas iš trijų yra teisingas, o per artimiausius 100 metų pasaulio temperatūra gali pakilti 3 laipsniais, ir vertinau politikos priemones, kurių yra imamasi siekiant sušvelninti atšilimą, pavyzdžiui, Australijos įvestas anglies dvideginio mokestis, JAV mokesčiai ir kitos priemonės. Skaičiavau, koks jų efektas ir kokia kaina ir mano tikslas buvo paskaičiuoti, ar tokias investicijas daryti verta. Atsakymas: vidutiniškai 10-15 kartų yra brangiau mokėti pinigus dabar, t.y. skatinant vėjo, saulės energetiką, renkant anglies dvideginio mokesčius, nei visiškai nieko neišleidžiant dabar, o tuos pinigus paliekant ateities kartoms prisitaikyti prie galimai vyksiančių klimato pokyčių. Tad ekonomiškai teisingas sprendimas, net jei globalinio atšilimo problema yra tokia didelė kaip skelbiama, yra nieko nedaryti. Šiuos rezultatus aš pateikiau per Tarptautinę mokslinę konferenciją skirtą globaliam ir regioniniam klimato atšilimui Santa Fe ir per Tarptautinę mokslininkų federacijos konferenciją Sicilijoje. Esminių priekaištų iki šiol nesu sulaukęs.

Pavyzdžiui, skaičiuojant Australijos anglies dvideginio mokestį, kurio per artimiausius 10 metų bus surenkama apie 150 mlrd. JAV dolerių, per tą laiką anglies dvideginio pasauliniu mastu sumažės nuo galimų 410 mikroatmosferų iki 409,988. O kaina yra 150 mlrd. JAV dolerių. Taip, tai sulėtins globalinį atšilimą. Kaina užkirsti 1 laipsnio Celsijaus atšilimą, iš prognozuojamų 3-ijų, jei visi imtųsi tokių ekonomiškai neefektyvių priemonių kaip Australija, kas yra pakankamai tipiška, būtų 2 kvadralijonai JAV dolerių, o kvadralijonas yra skaičius su 15 nulių. Tad nėra prasmės to daryti, nesu matęs neefektyvesnio mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo.

-Tad koks būtų jūsų patarimas Lietuvos Vyriausybei dėl investicijų į atsinaujinančią energetiką?

-Tai yra labai paprasta, neišleiskite tam nė cento, nepakluskite Europos Sąjungai, paprasčiausiai sakykite ne, nes tame nėra ekonominės logikos. Jei žmonės iš to gali užsidirbti pinigų be subsidijų, jeigu jie gali statyti vėjo malūnus, saulės kolektorius su kaimynų sutikimu, sėkmės jiems. Tačiau tam nereikia leisti mokesčių mokėtojų pinigų, be to, anglies dvideginio sumažinimo efekto nėra. Taigi, visas šitas procesas yra beprasmis tiek moksliniu, tiek ekonominiu požiūriu. Jums reikėtų pasakyti, kad jūs nesate pasiruošę grįžti į Viduramžius ir užsiimti vudu, užuot tikėję mokslu.

Ačiū jums už pokalbį.

Šaltinis: delfi.lt