Nors nespoksoti į ekraną pastaraisiais metais tampa madingos gyvensenos tonu, išmaniųjų technologijų ekspertai neabejoja, kad televizoriui išnykti iš dabartinės kartos kasdienybės tikrai negresia.
|
Sunkiai suvokiamu greičiu internetui ir informacinėms sistemoms skverbiantis į mūsų gyvenimus, apie įprastinės televizijos gyvavimo pabaigą kalbama vis dažniau. Tačiau televizorius, kaip įrenginys, technologiškai išprususiam žmogui įgijo naują reikšmę. Naujuoju „žaisliuku“ – išmaniuoju televizoriumi – vartotojas gali stebėti ypač aukštos raiškos transliacijas iš svarbiausių sporto arenų ar didžiausių koncertų salių, mėgautis abonentinėmis 3D kino filmų peržiūros paslaugomis bei daugybe kitų privalumų.
Suklestėjimas – po karo
Revoliuciją XX amžiaus viduryje sukėlusios dėžutės istorijos atspirties tašku būtų galima laikyti 1884 m. Būtent tada mechaninės televizijos pionieriumi vadinamas 23-ejų metų studentas iš Vokietijos Paulas Nipkowas pirmasis sugebėjo perduoti judantį vaizdą laidais. Savajame diske jis sujungė fotoelektrinį ir vaizdo užtęstumo reiškinius.
1923 m. rusų kilmės amerikietis Vladimiras Zvorykinas sumontavo kineskopo kamerą ir vamzdį, kurie vėliau pradėti naudoti televizoriuje, o po trijų metų škotas Johnas Logie Bairdas išmintingai adaptavo Nipkowo diską, sukurdamas pirmąją televizijos sistemą, kurios pagalba buvo perduotas kino filmas.
Trečiojo dešimtmečio pabaiga televizijos istorijoje vadinama lūžio metais. 1928 m. Jungtinėse Valstijose pradėta transliuoti TV programa, o po metų Londone atidaryta pirmoji televizijos studija. Netrukus elektroninės televizijos transliacijos pradėtos Los Andžele ir Maskvoje, o 1936 m. pirmą kartą tiesiogiai transliuotos Olimpinės žaidynės. Geriausių to meto sportininkų kovas iš Berlyno stebėjo per 150 tūkst. žiūrovų. Dar po metų savo reguliarias transliacijas pradėjo BBC televizija, o 1938-aisiais „Du Mont“ kompanija ėmė prekiauti pirmuoju buitiniu elektroniniu televizoriumi.
Ypač populiarūs televizoriai tapo po Antrojo pasaulinio karo, kai juose pradėti montuoti vakuuminiai ir katodinių spindulių vamzdžiai. Lietuvos gyventojų namuose pirmieji tokie prietaisai pasirodė šeštajame dešimtmetyje, kai 1955 m. pradėjo veikti Rygos televizijos centras. Lietuvos televizija transliacijas pradėjo 1957 m., o dar po šešių metų gimė ir pirmasis mūsų šalies elektronikos meistrų kūdikis – sukonstruotas pirmasis lietuviškas televizorius „TEMP-6“.
Naujovės vijo viena kitą
Pirmoji spalvota transliacija pasaulyje surengta 1950 m., tačiau mūsų šalies gyventojams tokių žydrųjų ekranų teko laukti dar ketvirtį amžiaus – iki 1975-ųjų, kai spalvotai buvo parodytas Lietuvos kino studijos vaidybinis filmas „Ties riba“.
Naujas pėdsakas televizijos istorijos metraštyje įspaustas 1997 m. į pietus nuo Liverpulio esančiame Česterio mieste. Europos šalių Radijo ryšio administracijų susitikime sukurti ir patvirtinti bendrieji antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimo principai. Ši sutartis tapo pamatu, padėjusiu per artimiausią dešimtmetį daugumai Senojo žemyno šalių pereiti nuo analoginės televizijos transliavimo standartų prie skaitmeninės TV.
Naujosios direktyvos tapo kelrodžiu ir televizijos gamintojams. Sparčiai didėjant televizorių ekranams vis pastebimesnės tapo vaizdą atkuriančios eilutės. Vaizdo kokybei pagerinti buvo nutarta 2-3 kartus padidinti vaizdą sudarančių eilučių skaičių. Taip atsirado raiškioji televizija (HDTV).
Palyginus su analogine TV, ji leido užtikrinti platesnį vaizdo formatą, pašalinti atspindžius, žymiai pagerinti garso kokybę. Vartotojas galėjo rinktis transliuojamų programų kalbą, įgalinti stereogarsą, naudotis teletekstu, titrais, elektroniniais programų gidais ir kitais privalumais.
Sparti technologijų evoliucija
Televizorių pramonėje taip pat įvyko perversmas. Kineskopinių prietaisų paklausa nusirito į bedugnę, tad praktiškai visi didieji gamintojai sustabdė jų gamybą ir visą dėmesį sukoncentravo į dar neišartus dirvonus – skystųjų kristalų (LCD/LED) ir plazminius televizorius.
Abi technologijos pradėtos diegti praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Abiejų tipų televizoriai veikia panašiu principu – vaizdas suformuojamas iš daugybės miniatiūrinių dalelių, kurių kiekviena atlieka tam tikrą specinį veiksmą – uždega arba užgesina vieną ekrano tašką. Visą darbą kontroliuoja kelios mikroschemos.
Prieš keletą metų technologijų specialistų dėmesį patraukė OLED (Organic Light-Emitting Diode) technologija. Nors pirmasis organinis šviesos diodas buvo sukurtas dar 1987 m., elektrinių įrenginių gamybai jis pradėtas naudoti tik šio amžiaus pradžioje. Ši technologija gamintojams leido dar labiau išplėsti galimybių ribas ir išlenkti ekraną iš kitos pusės.
Ateitis priklauso UHD
Mūsų šalyje dažnai tenka išgirsti, kad šiais laikais televizija yra pagyvenusių žmonių, neturinčių pretenzijų žiūrėti aukštesnio lygio turinį, pramoga. Pokalbių laidose dažniausiai dalyvauja tie patys dalyviai, keliaujantys iš vieno kanalo į kitą, neretai stokojantys išsilavinimo ir kompetencijos, kino filmai – pasenę, programos – skurdžios ir neįdomios.
Įprastinei televizijai šildantis vėsiuose saulėlydžio spinduliuose, vis garsiau kalbama apie 4K ultraraiškiosios televizijos erą. Į didesnių poreikių ir aukštesnio išsilavinimo vartotoją orientuoti produktai kol kas dar yra labai brangūs, tačiau mūsų šalies parduotuvėse jau pasirodė pirmieji UHD raiškos televizoriai. Vaizdas tokiuose ekranuose sudarytas iš keturis kartus daugiau taškų nei „Full HD“.
Pirmąjį lenktą ypač didelės raiškos televizorių pagamino televizijos technologijų lyderė kompanija „Samsung“. Šiai technikos naujovei pristatyti surengta pirmoji pasaulinė UHD raiškos tiesioginė transliacija iš Vienos operos, kur legendinį G.Verdi „Nabuką“ atliko įstabusis ispanų operos grandas Placido Domingo. Šiuo žingsniu korėjiečiai savo vartotojui pasiuntė labai aiškią žinutę – nuo šiol televizorius yra kur kas funkcionalesnis įrenginys nei tik TV programų transliuotojas.
Visa tai patvirtina ir „Samsung“ sutartys su didžiausiomis Holivudo kino milžinėmis FOX ir „Paramount“. Naujojo televizoriaus savininkams suteikiama galimybė naudotis ir didžiuliu šių kompanijų naujausių kino filmų paketu, taip pat sukurtas atskiras rėžimas sporto renginių transliacijoms, leidžiantis žiūrovui dar geriau pajusti atmosferą stadione ar arenoje.
4K UHD technologija leidžia vis pagrįsčiau galvoti apie kardinalius pokyčius ir 3D srityje. Manoma, kad ne už kalnų laikai, kai išplis televizoriai, kurie leis žiūrėti trimatį vaizdą be jokių akinių.
Šaltinis: ekonomika