Lietuvos švietimo strategija popieriuje atrodo gražiai: joje deklaruojamas siekis ugdyti aktyvias, kūrybingas ir pilietiškas asmenybes, tačiau mokyklos realybė – kitokia. Moksleiviai vertinami individualiai, jų kūrybingumas ir bendruomeniškumas bei pilietiškumas kažkokiu būdu turi atsispindėti testuose, LRT radijo laidoje „Vasaros studija“ pastebi švietimo konsultantas Aurimas Ražanauskas.
|
LRT radijo pašnekovo teigimu, mokyklos misija – ugdyti pilietiškus asmenis, o ne idiotus. Čia A. Ražanauskas skuba paaiškinti, kad idiotas [graik. idios] yra žmogus, kuriam rūpi tik jo asmeninė gerovė, o pilietis – žmogus, kuriam rūpi aplinkinių gerovė.
„Mūsų švietimo strategija atrodo graži, siekianti atviros, kūrybingos, bendradarbiaujančios ir pilietiškos asmenybės ugdymo, tačiau realybėje mokykloje vertiname pagal individualius egzaminus, atskiras užduotis. Kaip teste įvertinti atvirumą, kūrybingumą ir pilietiškumą? Už nusirašinėjimą juk galima gauti dvejetą“, – kalba A. Ražanauskas.
Savo ruožtu literatūrologas, vadovėlių autorius ir leidėjas Saulius Žukas pažymi nemėgstantis žinių tikrinimo testais su atsakymų variantais. LRT radijo pašnekovo teigimu, šie efektyviai gali būti naudojami tik labai ribotose srityse. „Didžioji viso pasaulio švietimo problema yra ta, kad nežinoma, kaip patikrinti ir įvertinti atsakymus į vadinamuosius atvirus klausimus, kada nėra konkrečių aiškių atsakymų“, – sako S. Žukas.
Danijoje studijavęs A. Ražanauskas teigia pastebintis, kad lietuviams būtina mokytis bendruomeniškumo, darbo kartu. „Danijos liaudies mokykloje pastebėjau, kaip skirtingi žmonės – ir su aukštuoju išsilavinimu, ir nebaigę mokyklos – moka atlikti užduotis kartu. Lietuvoje žmonės, turintys auštąjį išsilavinimą, magistro laipsnius, pabaigę tas pačias studijas, sėdi prie vieno stalo ir niekaip nesusikalba“, – kalba švietimo konsultantas.