Demografinis išsivaikščiojimas. Tą Lietuvoje konstatuoja demografė Vlada Stankūnienė, akcentuojanti itin liūdnus praėjusius metus. Pasak jos, situacija ypatingai bloga ir reikia kelti klausimą, ar dar iš viso įmanomas Lietuvos demografinis atgimimas.
|
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorė V. Stankūnienė trečiadienį skaitė pranešimą Seime surengtoje konferencijoje. Joje klausta, ko reikia, kad Lietuva neišsivaikščiotų.
„Demografinis išsivaikščiojimas“. Taip V. Stankūnienė apibūdino esamą situaciją. Pasak jos, reikia kelti klausimą ne kada galimas Lietuvos demografinis atgimimas, o ar jis iš viso galimas.
„Situacija ypatingai bloga. Nors prieš porą metų ir dar praėjusiais metais kalbėjome apie galimus pozityvius pasikeitimus, apie šviesą tunelio gale, praėję 2015 m. mums pateikė siurprizą – situacija vėl gerokai pablogėjo, praktiškai pagal visus pagrindinius demografinius rodiklius“, – konstatavo V. Stankūnienė.
Profesorė priminė, kad per pastaruosius 25 m. Lietuva sumažėjo daugiau kaip 800 tūkst. žmonių – daugiau nei 22 proc., kasmet daugiau kaip 30 tūkst. Kasmet nykstame daugiau kaip 1 proc. ir tą daugiausia lemia migracija – per 25 metus dėl migracijos žmonių sumažėjo maždaug 650 tūkst.
Šalia milžiniško masto migracijos demografė ragina matyti kitą mūsų nykimo dedamąją: dėl natūralios kaitos, didesnio mirtingumo nei gimstamumo per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 165 tūkst.
Emigruojama dėl ekonominių priežasčių
V. Stankūnienė atkreipia dėmesį, kad yra ir nedeklaruotos migracijos. Ji ragino nesidžiaugti dėl grįžtamosios migracijos, mat didelė dalis emigrantų – buvę migrantai, kurie grįžta, pabando ir vėl išvyksta.
„Dar ir dar kartą pripažinkime, kad migracijos priežastys visų pirma ekonominės: migruojama iš ten, kur gerovė žemesnė, kur pajamos ir darbo
užmokestis mažesni į ten, kur geriau ir gerovės, ir pajamų požiūriu. Tai taisyklė, ne išimtis“, – sakė V. Stankūnienė.
Pasak mokslininkės, jeigu mūsų minimali mėnesinė alga beveik penkis kartus mažesnė nei ten, į kur daugiausia migruojama, tai kada mes galime tikėtis bent pradėti artėti prie to lygio ir stabdyti emigraciją.
„Praėjusių metų emigracija visų pirma padidėjo dėl 20-24 m. amžiaus vyrų emigracijos, kartu ir vyresnio amžiaus vyrų emigracijos“, – sakė VDU profesorė, raginusi vyrų emigracijos priežasčių ieškoti atliekant nuoseklius tyrimus.
V. Stankūnienė aptarė ir kitus demografijos procesus, didele dalimi lemiančius mūsų nykimą. Eelementariausias dalykas – gimimų skaičius, kuris nuo 1990 m. labai sumažėjo. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 30 tūkst. vaikų. Šiems skaičiams didelį poveikį turi emigravusi jaunimo dalis.
„Situacija labai bloga, toli iki to, kad mes nenyktume“, – kalbėjo V. Stankūnienė.
Mokslininkė pastebi, kad Lietuvoje mažai šnekama apie mirtingumą. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė tesiekia 69,13 metų, moterų – 79,88 m.
„Tarp Europos Sąjungos šalių jau daugiau nei 10 metų esame blogiausioje situacijoje“, – vyrų mirtingumo situaciją apibendrino demografė.
„O koks potencialas mums atgimti? Emigracijos mastai didžiuliai ir, kaip bandžiau akcentuoti, akivaizdžiai nemažėja, net turi tendenciją padidėti. Gimstamumas, nors ir atrodo su pozityviais pasikeitimais, labai žemas ir toliau neužtikrina kartų kaitos, lemia populiacijos nykimą. Mirtingumas, ypač vyrų, neadekvačiai aukštas, jį labai deformavo amžiaus struktūra, kuri lemia ateitį, ar galime greit atgimti, ar negalime“, – aiškino VDU Sociologijos katedros profesorė.
Mokslininkė konstatavo, kad pagal Lietuvos gyventojų amžiaus struktūrą pagrindo populiacijai nenykti nėra.
Ateityje mūsų tik mažės
V. Stankūnienė apžvelgė, ką Lietuvai prognozuoja pagrindinės solidžios institucijos „Eurostat“ bei Jungtinių Tautų organizacija (JTO). Visos jos remiasi amžiaus struktūra, gimstamumu, mirtingumu bei migracija.
„Kadangi amžiaus struktūra tokia, ir su migracija, ir be migracijos, ir su mažėjančia, ir su nuline migracija visi variantai duoda tai, kad gyventojų skaičius mažėja. Visi.“, – liūdnas prognozes pateikė demografė.
Pagal „Eurostat“, dar 10 metų emigracija iš Lietuvos bus intensyvi. Gimstamumo ir mirtingumo situacija gerės, tačiau artėjant prie šimtmečio vidurio Lietuvoje bus mažiau nei 2 mln. gyventojų. Panašų vaizdą Lietuvai piešia JTO. „Stabilizacija prasideda tik amžiaus pabaigoje ties 2 milijonais“, – kalbėjo V. Stankūnienė.
Šaltinis: technologijos.lt