Didžiulė Etiopijos teritorija stipriai paveikta žmonių ūkinės veiklos: paversta dirbamaisiais laukais arba ganyklomis. Sparčiai daugėjant gyventojų (2 proc. per metus), tiksliau, vykstant demografiniam sprogimui, sparčiai kertami miškai, be saiko didinamos galvijų bandos (galvijai yra pagrindinis žmonių turtas, nes žemės nuosavybės Etiopijoje nėra). Beatodairiškai eksploatuojant žemę, daugelyje vietų atsiveria piktžaizdės – nuganyti, nutrypti plotai, degradavę dirvožemiai ir pats kraštovaizdis. Prie dirvožemių degradacijos prisideda ir lietūs, kurie paprastai iškrinta liūtimis ir spartina eroziją. Degradavusių dirvožemių ypač daug pietinėje šalies dalyje, kur gyvena gentys, besiverčiančios klajokline bei sėsliąja gyvulininkyste.
Kadangi maždaug 80 procentų šalies gyventojų neturi elektros ir medieną naudoja kaip pagrindinį kurą, Etiopija, beje, kaip ir daugelis kitų Afrikos šalių, didžiąją dalį miškų iškirto dar XIX a. pabaigoje. Šalies vyriausybė mėgina atsodinti kalnus miškais ir tokių kraštovaizdžių po truputį šalyje daugėja. Tačiau sodinama daugiausia eukaliptų, kurie greitai auga, jų puiki mediena, tinkama ne tik kurui, bet ir statyboms, tačiau eukaliptai turi ir neigiamą poveikį aplinkai – jie kaip siurbliai ištraukia labai daug požemio vandens, dėl to sausesnėse srityse per kurį laiką pastebimai nukrinta gruntinio vandens lygis, kas kelia naujų problemų žmonėms. Šalies vyriausybė deda pastangų įvairinti atsodinamų miškų rūšinę medžių įvairovę.