Naktį iš rugsėjo 7 d. į 8 d. Žemėje kilo viena galingiausių magnetinių audrų. Ją sukėlė rugsėjo 6 d., trečiadienį, NASA pastebėti du vienas paskui kitą sekę įspūdingi Saulės žybsniai, mūsų planetos link iššovę dvi elektringų Saulės plazmos dalelių ir elektomagnetinių bangų salves. Antroji salvė buvo ypač galinga.
Tai buvo stipriausias Saulės žybsnis nuo 2008 metų. Po kelių parų skrydžio elektringų Saulės dalelių srautas pasiekė Žemę ir „atsitrenkęs“ į jos magnetinio lauko skydą, rugsėjo 8-osios naktį, sukėlė itin stiprią geomagnetinę audrą.
Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, komentuodamas šiuos kosminius įvykius, sakė: „Tokia galinga magnetinė audra per pastaruosius 14 metų buvo kilusi tik 2 kartus – 2015 m. ir 2003 m. Tačiau pastaroji audra dar gali abi jas pranokti tuomet, kai Žemę pasieks antrojo galingesnio Saulės žybsnio iššautas mūsų žvaigždės plazmos srautas naktį iš rugsėjo 8 į 9 d.“.
„Žemės magnetinės audros mūsų planetoje kyla Žemės magnetinį lauką paveikus Saulės žybsnių metu į Žemę atskriejusiems elektringų dalelių srautams atsitrenkiant į Žemės magnetosferą. Šis smūgis sukelia Žemės magnetinio lauko svyravimus, o tai gali sukelti radijo ryšio sutrikimus ir paveikti žmonių savijautą bei sveikatą. Nuo magnetinių audrų pirmiausia gali nukentėti kosmose dirbantys astronautai. Jiems gresia pavojus gavus per didelę radiacijos dozę net susirgti spinduline liga “, – sako etnokosmologas J. Vaiškūnas.
Pasak jo, dėl magnetinių audrų kyla pavojus pirmiausia silpnesnės sveikatos žmonėms. Padažnėja širdies priepuolių skaičius, gali pagausėti nusiskundimų širdies ritmo sutrikimu, dusulio priepuolių, nevaldomai aukšto kraujospūdžio atvejų. Lėtinių ligų turintiems žmonėms gydytojai pataria papildomai išgerti kraują skystinančių vaistų, taip pat raminamųjų, nes dėl neeilinių Žemės magnetinio lauko svyravimų gali kilti didesnė nervinė įtampa, o didėjant jai, sutrikti kraujospūdis.
Sveiki žmonės taip pat turėtų sulėtinti gyvenimo spartą: nesiimti didelę fizinę ir psichologinę įtampą sukeliančių darbų, nesileisti į ilgas keliones, kuomet tenka ilgai sėdėti sulenktomis kojomis, nes padidėja pavojus susidaryti trombui. O jei tokių kelionių išvengt nepavyktų, tuomet prieš kelionę taip pat patariama išgerti kraują skystinančių vaistų.
Mūsų planetos magnetinio lauko būseną galima sekti pagal Alkas.lt skelbiamą diagramą, kurios parodymai atnaujinami kas 3 valandos:
Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalė Kp yra padalinta į 10 lygių.
Kp reikšmė:
– nuo 0 iki 3, – magnetinis laukas ramus;
– 4 lygis – neramus magnetinis laukas;
– nuo 5 iki 9 – magnetinė audra.
Šiaurės pašvaistės nutvieskė dangaus skliautą
Stipri magnetinė audra šiąnakt sukėlė įspūdingų šiaurės pašvaisčių pasirodymą ne tik arčiau poliarinio rato esančiose, tačiau ir toliau į pietus nutolusiose Žemės srityse. Šiąnakt šiaurės pašvaistę pragiedrulių metu galėjo matyti vidurio ir vakarų Lietuvos gyventojai. Rytų Lietuvą, deja, gaubė tiršti debesys.
Etnokosmologas J. Vaiškūnas priminė, kad žybsniai Saulėje yra susiję su jos paviršiuje matomomis juodomis dėmėmis: „Saulės fotosferos sritys, kuriuose temperatūra maždaug 1000 laipsnių yra žemesnė nei aplinkiniuose plotuose, atrodo kaip tamsesnės dėmės. Būtent šiose dėmėse yra didesnis magnetinis aktyvumas. Jos ir yra tos „patrankos“ šaudančios Žemėje magnetines audras sukeliančius elektringos plazmos žybsnius“.
Šiomis dienomis naudodami apsauginį saulės spindulių filtrą (tinka ir Saulės užtemimui stebėti skirti akiniai) galite net plika akimi pamatyti dvi dideles Saulės dėmes. Dėmė rugsėjo 6 d. sukėlusi didžiausią pastarojo meto Saulės žybsnį pažymėta Nr. 2673:
Saulės dėmės 2017-09-07 d. | NASA nuotr.