Praėjus mažiau nei mėnesiui po trijų idėjų Lietuvai paskelbimo, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su kitais ministerijos atstovais mokytojams iš keliolikos Lietuvos miestų ir miestelių pristatė, kokių priemonių planuojama imtis siekiant įgyvendinti idėją „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“.Trys kryptys
„Mokytojas – savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą“, – toks modelis trumpai pristatytas ministerijos pranešime spaudai.
Kalbėdama, kokių planų kartu su kitomis institucijomis turi Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama praktiškai įgyvendinti šį modelį, ministrė nurodė, jog bus vykdomi pokyčiai šiose srityse: mokytojų rengimo ir profesinio augimo pertvarka, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarka, palankios sąlygos mokytojams laisvai ir kūrybiškai dirbti, nauji ugdymo metodai ir priemonės, ugdymo turinio peržiūra.
„Siekiant, kad mokytojo profesija taptų prestižine, būtina, kad mokyklose dirbtų aukščiausio lygio profesionalai, tad iš esmės atnaujiname mokytojų rengimą. Juos pritraukti ir išlaikyti mokykloje būtini atitinkami atlyginimai ir kūrybingam darbui sudarytos sąlygos“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ne mažiau nei 1000 eurų su mokesčiais
Tokį atlyginimo dydį, kaip siekį iki 2020-ųjų, įvardino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Daug klausimų dėl apmokėjimo tvarkos ir įvarių niuansų kilo diskusijoje buvusiems mokytojams.
„Atlikome mokytojų atlyginimų tyrimą, kuris leidžia objektyviai pamatyti, kokia yra dabartinė mokytojų ekonominė padėtis. Be jokios abejonės, tai yra keistina. Mokytojų atlyginimai yra menki“, – teigė J. Petrauskienė.
Numatoma pakeisti tai, kad mokytojai, kaip ir kitų sričių specialistai, būtų apmokami už etatą, kuris apimtų 36 valandas per savaitę. Planuojama, kad bus apmokamas ne tik darbo pamokose laikas, bet ir darbas mokyklos bendruomenės labui. Pirmo etapo metu mokytojų darbo užmokesčiui 2018 m. papildomai skiriama 17,4 mln. eurų, o iš viso 2018–2020 m. bus skirta 93 mln. eurų mokytojų atlyginimams kelti.
Mokytojus ruoš trys centrai
Mokytojų parengimui šiemet pradėti kurti 3 nacionaliniai mokytojų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Jau 2018 m. sukurta pedagogų poreikio prognozės sistema leis priėmimą į pedagogines studijas planuoti pagal realų poreikį. Pasak ministrės, tai padės išvengti tokios situacijos, kokią turime dabar – labiausiai trūksta gamtos, tiksliųjų mokslų mokytojų, o aukštosios mokyklos daugiausiai paruošė fizinio lavinimo mokytojų, kurių stygiaus darbo rinkoje nėra. Prie motyvacijos rinktis šią specialybę turėtų prisidėti ir finansiniu būdu. Įsteigta 20 Signatarų stipendijų (190 eurų per mėnesį) geriausiai besimokantiems abiturientams, pasirinkusiems studijas Lietuvoje, daugiausia jų atiteks būtent pedagogines studijas pasirinkusiems.
Nuo 2018 m. beveik 900 jau dirbančių mokytojų galės įgyti papildomą dar vieno dalyko specializaciją. Pasak ministerijos atstovų, tai ypač svarbu mažose vietovėse, kur mažėjant mokinių skaičiui vieno dalyko mokytojams nėra galimybių sudaryti pakankamą darbo krūvį. Tam skirta 4,5 mln. eurų.
Šalia dabartinės pedagogikos studentams privalomos praktikos studijų metu turėtų atsirasti galimybė pusmetį semtis gerosios patirties užsienyje, o pirmaisiais darbo metais atlikti pedagogines stažuotes, kurių metu jiems bus teikiama individuali praktinė pagalba darbo vietoje.
Jurgita Petrauskienė/15min.lt
Turėjo klausimų
Švietimo ministerijos vadovų pristatymą lydėjo pedagogų klausimai apie įvarias sritis: nuo neformalaus ugdymo mokytojų darbų apmokėjimo iki bendradarbiavimo tarp institucijų.
Fizikos mokytojas Ignas Gaižiūnas, dirbantis Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, paklausė apie mokytojų saugumo darbe planus. Mokytojas papasakojo apie vaikus, kurie savo elgesiu apsunkina pedagogų darbą. Mokykloje, kurioje jis moko, pusę etato dirba psichologas. Ministrė nurodė, kad socialinio ir emocinio saugumo klausimas labai svarbus, o dabartinis modelis kol kas „nėra tvarus“.
„Mokykla nėra kosmose gyvenanti ląstelė. Mokykloje sprendžiame konfliktus taip, kaip sprendžiame juos namuose. Mokykla yra visuomenės atspindys. Šiandien yra skiriama pakankamai daug lėšų siekiant užtikrinti įvarias programas emociniui saugumui ir skiriama pagalba mokytojams dirbti su vaikais iš įvairių aplinkų. <…> Yra diskusija su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija apie patį modelį, ar mes galime užtikrinti, kad kiekvienoje mokykloje būtų psichologai, socialiniai darbuotojai ir visa kita pagalba, ar mes turime ieškoti, kaip į tai įsijungtų ir savivaldybėse esantys psichologai, socialiniai darbuotojai“, – klausimą komentavo J. Petrauskienė.
Nerimauja dėl valdžios institucijų bendros vizijos
Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Alvyra Galkienė pabrėžė, kad mokytojo profesijos prestižas turėtų būti matuojamas vaiko sėkme ir pasiūlė visiems bendrai to siekti.
„Tokie iššūkiai, kaip mokytojo prestižo reikalas, reikalauja bendrų pastangų ir bendro sutelktumo. Buvo komentarai, kad „esame individualistai“ ir sunku tai užtikrinti. Mūsų pokalbis ir siūlymas skirtas tam, kad kurtume tiltus, kad tie tiltai taptų realybe. Mes pradėjome ne nuo programos kūrimo, o nuo konkrečių darbų, kaip minėjau, pedagogų rengimo sistemos pertvarkos, etatinio mokytojų darbo apmokėjimo“, – teigė ministrė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas išsakė susirūpinimą dėl bendradarbiavimo tarp skirtingų valdžios ir švietimo institucijų klausdamas, kaip bus nacionaliniu susitarimu išspręsta mokytojus ugdančių aukštojo mokslo įstaigų situacija, kai universitetai „gyvena pusbadžiu“ ir „vyksta teritorinės kovos“.
Po diskusijos paklaustas apie tai, kokį įspūdį paliko Švietimo ministerijos iškelti tikslai ir atsakymai į mokytojams rūpinčius klausimus, A. Lašas teigė, kad diskusija ministrijoje nebuvo tokio formato, kuris suteiktų galimybę atsakyti detaliai ir konkrečiai.
„Esminis klausimas, ar ministerija turi pajėgumus tai įgyvendinti ir ar ta vizija Vyriausybėje yra tokia pati. Man susidaro įspūdis, kad yra keli centrai, kurių vizija nebūtinai sutampa. Viena – kaip mąsto Seimas, Švietimo komitetas ir kita – kaip mąsto ministerija ir premjeras, kuris, tarsi, bando žaisti dvejais frontais. Tie strateginiai dalykai neramina“, – teigė A. Lašas.
Šaltinis: delfi.lt
Šaltinis: delfi.lt