Gruzija – unikali savo itin draugiškais ryšiais su Lietuva. Aukščiausias jų taškas buvo 2008 m., kuomet Rusijai užpuolus Gruziją Lietuva, vadovaujama V. Adamkaus, buvo aktyviausiai gruzinus rėmusi valstybė. Šalių draugiškumas pasireiškia ne vien kasmet Eurovizijoje skiriamais aukštais balais, bet ir dešimtimis su Lietuva susijusių objektų Gruzijoje.
Atsidėkodami Lietuvai už paramą Gruzinai jai dedikavo ne vieną naują projektą. Sostinėje Tbilisyje yra 2009 m. įkurtas Vilniaus skveras. Be žaidimų aikštelės, fontano ir suoliukų čia yra ir siena, kurioje, panašiai kaip Viniaus Literatų gatvėje, įmūryti įvairūs maži meno kūrinai. Jie susiję su Lietuva: Gedimino pilies segtukas, mineralinio vandens „Vytautas“ butelis, stilizuotas geležinis vilkas… Pagrindinis akcentas čia – gruziniška Užupio konstitucija (šio parko atidarymo metu gruziniška jos versija atsirado Užupyje). Grindinyje – plytelė „Stebuklas“ – tokia pati, kaip Katedros aikštėje, tik su gruzinišku vertimu. Parkas yra kalno papėdėje, rekonstrukcijos dar nepaliestame XIX a. Tbilisio rajone.
Galinės Vilniaus skvero Tbilisyje sienos fragmentas. ©Augustinas Žemaitis.
Po ne vienerius metus trukusių statybų dar modernesnė padėka lietuviams atsirado Anaklijoje. Šio Juodosios jūros kurorto pakrantės promenada pavadinta Valdo Adamkaus garbei. Prezidento Adamkaus bulvaras, dalyvaujant pačiam V. Adamkui, atidarytas 2012 m. birželį. Iki 2007 m. Anaklija buvo rusų karo bazė, bet to jau nebesimato – vietovė pertvarkoma į modernią viešbučių ir restoranų zoną, naktį spindinčią visų vaivorykštės spalvų LED‘ais. Labiausiai žiba būtent Prezidento Adamkaus bulvaras, kuriame apšviesta kiekviena palmė bei masyvus tiltas. Tačiau kol kas (2012 m.) Anaklija turistų skaičiumi nė iš tolo negali prilygti Batumiui, o ir kelias į ją dar ne visas asfaltuotas.
Prezidento Adamkaus bulvaras dieną ne sezono metu (lapkritį). ©Augustinas Žemaitis.
Būtent V. Adamkus labiausiai rėmė Gruziją. Jo ir Gruzijos prezidento M. Sakašvilio pažiūros panašios, abu jie kurį laiką gyveno JAV.
Bet XXI a. istorija neprasidėjo. Lietuvius ir gruzinus ryšiai siejo dar nuo XIX a., kuomet abi šalys buvo prijungtos tos pačios Rusijos Imperijos. Gruzijoje gyveno įžymūs lietuviai – kas gydėsi, kas buvo caro ištremti, kas bėgo nuo persekiojimų: ~1900 m. “Lietuviai, latviai, estai ir lenkai” kartu sudarė 7% tbilisiečių. Tbilisyje yra atminimo lentos (ir lietuvių kalba) P. Vileišiui (Aghmašenebeli g. 138), A. Vienuoliui (Leonidzės g. 8), 1918-1921 m. Lietuvos atstovybei (Mardžanišvili g. 45), A. Keturakiui Boržomyje pastatytas paminklas (prie senosios geležinkelio stoties). Tbilisio Šv. Petro ir Povilo kapinėse yra paminklas lietuviams, palaidotiems Gruzijoje atminti.
Baisesnę XX a. istoriją mena J. Stalino muziejus jo gimtinėje Goryje. Šio žmogaus vykdytas genocidas pražudė ne vieną dešimtį milijonų, tarp jų – šimtus tūkstančių lietuvių. Dar kelis kartus tiek gyvenimų buvo sužalota trėmimais, kankinimais ir kalinimais. Turbūt specialiai J. Stalino muziejus iš dalies paliktas toks, kaip sovietmečiu: apie Staliną rašomi daugiausia teigiami faktai. Ekspozicijoje, kurios dalį sudaro diktatoriaus pomirtinės kaukės apėjimas, galima patirti sovietinę propagandą. Tarp eksponatų – ir diktatoriaus raštai lietuvių kalba.
Lietuvą ir Gruziją sieja ir verslo ryšiai. Tarp lietuvių investicijų Gruzijoje – du prekybos tinklai Populi ir Ioli, abu jie patenka į didžiausių šalies prekybos tinklų trejetuką. Jiems priklauso keliasdešimt nedidelių (~200 kv. m) krautuvių Tbilisyje. Šiose parduotuvėse koks trečdalis lentynų pažymėtos Lietuvos vėliava bei pranešimu “Made in Lithuania”. Jose – gerai mums pažįstami lietuviški prekių ženklai. Įspūdinga žinant, kad Gruzijos lietuvių bendruomenė – vos keli šimtai žmonių, o pagrindiniai šių parduotuvių klientai – gruzinai.
Populi parduotuvė Tbilisyje (dešinėje – išdidintas lietuviškas motyvas vitrinoje). ©Augustinas Žemaitis.
Lietuviams priklauso ir rusiškas Gruzijos TV kanalas PIK. Valdant M. Sakašviliui ir jo partijai (iki 2012 m.) klimatas lietuvių investicijoms buvo itin palankus – tiek dėl požiūrio į lietuvius, tiek dėl suduotų skaudžių smūgių korupcijai ir mafijai, kurios paprastai trukdo ateiti užsienio kapitalui. Lietuvos verslą į Gruziją traukia ir galimybė pritaikyti patirtį – juk ši šalis dabar panašioje padėtyje, kaip Lietuva prieš 15 metų. Kartu su Gruzijos televizijomis Lietuvos televizijos sukūrė ne vieną bendrą projektą – realybės šou “Pilis”(filmuota Achalcichės pilyje), serialą “Vyno kelias”.
Šaltinis: http://global.truelithuania.com/ Augustinas Žemaitis