Visuomenėje vyrauja nuostata, kad aukštasis išsilavinimas yra raktas į geresnį gyvenimą. Baigę universitetą ar kitą aukštąją mokyklą galite lengviau užsitikrinti gerai mokamą darbą, lengviau planuoti ateitį, nekalbant apie garantiją, kad kiekvieną dieną galėsite jaustis sotus.
|
|
Vis dėlto aukštasis mokslas ne visuomet atneša tai, ko iš jo tikisi aukštąsias mokyklas baigę ir diplomus gavę studentai. Apie padėtį Lietuvoje jau daug kalbėta ir rašyta, todėl neverta veltis į šias nesibaigiančias diskusijas.Verčiau pažvelkime anapus Atlanto, kur neseniai Pasaulio banko padalinys Niujorko mieste pateikė ataskaitą, kad beveik 3 mln. miesto gyventojų, JAV koledžuose įgiję aukštąjį išsilavinimą, sunkiai išgali prasimaitinti.Maisto banko ataskaitoje teigiama, kad 2011 metais daugiau kaip trečdalis (35 proc.) išsilavinusių Niujorko gyventojų teigė patyrę sunkumų įsigyjant pagrindinių maisto produktų. Palyginti su 2008 metais, kai tokių asmenų buvo 48 proc., prasimaitinti neišgalinčių gyventojų skaičius mieste sumažėjo, tačiau rodiklis išaugo, palyginti su 2003 metais, kai buvo pradėta ši apklausa ir sunkumus prasimaitinti pripažino 25 proc. apklaustųjų.
Per tyrimą nustatyta, kad prasimaitinimo problemą įvardijusių ir bakalauro laipsnį turinčių asmenų skaičius išaugo 6 procentais, o magistro ar doktorantūros laipsnius turinčių – 2 procentais.
Vertinant pagal pajamas, asmenų, kurie per metus gauna nuo 50 iki 75 tūkst. JAV dolerių pajamų (tai leidžia jiems dalyvauti maisto paramos programose), skaičius per metus išaugo 6 proc. Būtiniausių maisto produktų neišgali nusipirkti pusė mažesnes nei 25 tūkst. JAV dolerių per metus pajamas gaunančių asmenų.
Be to, 43 proc. Niujorko namų ūkių, kuriuose auga bent vienas vaikas, neišgali normaliai prasimaitinti. 38 proc. apklausoje dalyvaujančių Niujorko moterų taip pat prisipažino negalinčios įsigyti būtiniausių maisto produktų.
Bandydami išgyventi Niujorko gyventojai mažina savo išlaidas pirkdami mažiau būtiniausių maisto produktų, tokių kaip pieno produktai, mėsa ar švieži vaisiai bei daržovės. Maisto banko teigimu, vietoj to Niujorko gyventojai verčiau renkasi vadinamąsias sriubos virtuves ir maisto talonus.
Šią strategiją organizacija vadina „paaukok ir paremk“. Ji atspindi didėjantį gyventojų susirūpinimą dėl nuolat augančių maisto kainų. Statistikos duomenimis, 2011 metais Jungtinėse Valstijose pagrindinių maisto produktų, tokių kaip kiaušiniai, jautiena, vištiena ir bulvės, kainos išaugo 10 proc.
Kai kuriose JAV valstijose (Džordžijoje, Kalifornijoje ir Mičigane) egzistuoja maisto banko stovyklavietės, skirtos prasimaitinti neišgalintiems koledžų studentams. Tačiau, kaip pabrėžia Niujorko maisto banko atstovybė, šio miesto mokyklose yra kur kas mažiau programų, skirtų finansinių sunkumų turintiems studentams paremti.
Panašu, kad dauguma būsimų Niujorko jaunuolių baigę mokyklas susiduria su rimta dilema: siekti aukštojo išsilavinimo ir maitintis vien sriuba ar verčiau pamiršti išsilavinimą ir ieškotis kitų prasimaitinimo šaltinių.