Tobulėjant smegenų tyrimams, mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad vyrų ir moterų smegenys veikia pagal skirtingus mechanizmus, todėl iškeliama hipotezė, kad berniukai ir mergaitės turėtų būti mokomi skirtingai. Taigi anksčiau atskiros berniukų ir mergaičių mokyklos buvo steigiamos diskriminacinių nuostatų pagrindu – esą kam moteriai reikalingas toks pats išsilavinimas, kaip vyrui. Šiandien tokios mokyklos neretai pristatomos kaip modernios. Kaip jos vertinamos Lietuvoje?
©thegrownupya.wordpress.com |
Anot psichologės Rūtos Bačiulytės, Lietuvos visuomenė moteriškėja, kadangi visa ugdomoji aplinka tiek šeimoje, tiek mokykloje skatina moteriškumą. „Berniukams reikėtų visiškai kitokių mokyklų, nes jie visai kitaip įsisavina medžiagą, jiems reikia daugiau judesio, aktyvumo, o mūsų mokyklos yra taikios, orientuotos į bendradarbiavimą, žodinį bendravimą, pagaliau berniukus ugdo vien moterys, todėl jie neišvengiamai moteriškėja.
Tai pakankamai skaudi problema. Vėliau labai savarankiškos, socialiai aktyvios moterys nori, kad šalia jų atsirastų stiprūs vyrai. Iš kur jie atsiras, jei jie buvo ugdomi kaip mergaitės? Tai visuotinė tendencija, tik kai kuriose šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, yra viena kita berniukams skirta mokykla, pavyzdžiui, karo mokyklos paaugliams, kur jie gali save išreikšti kaip vyrai, tapatintis su vyriškais elgesio modeliais“, – teigė pašnekovė.
Psichologės manymu, jeigu niekas nesikeis, tendencijos išliks tos pačios – visuomenė moteriškės. Vaikinai vis labiau perims moteriškus elgesio modelius, moterišką prisitaikymo būdą, o moterys liks vis labiau nepatenkintos, nes jos nematys sau lygios partnerystės.
Atskirų mokyklų berniukams ir mergaitėms idėja ypač populiari JAV. Čia jos pradėjo steigtis dar prieš keliolika metų. Tokių mokyklų šalininkų nuomone, šiuolaikinėse mokyklose geriau mokytis sekasi mergaitėms, o berniukai praranda motyvaciją mokytis, nes ugdant berniukus ir mergaites, kad šis procesas būtų sėkmingas, reikia taikyti skirtingus metodus. Pavyzdžiui, berniukams reikėtų suteikti daugiau galimybių fizinei veiklai, nes jie nesugeba taip ilgai išlaikyti dėmesio, kaip mergaitės, kurioms geriau sekasi klausytis ir vartoti žodžius.
Floridoje buvo atliktas tyrimas, trukęs trejus metus, kai buvo stebimos atskiros berniukų ir mergaičių klasės. Mokslininkai teigė, kad jose besimokę vaikai egzaminus išlaikydavo geriau nei mišrių klasių mokiniai. Mokytojai taip pat pažymėjo, kad tokiose klasėse sumažėjo elgesio problemų. Tiesa, kiti tyrimai negalėjo to patvirtinti – lyginant pažangumą, kai buvo taikomi skirtingi dėstymo stiliai, skirtumų nepastebėta.
Be to, kiti tyrimai rodo, kad atskirose mokyklose besimokantys vaikai negali adekvačiai augti ir vystytis. Pavyzdžiui, mergaitės pripranta būti tik tarp mergaičių, o kai susiduria su realiu pasauliu, jas ištinka šokas. Taip pat buvo atliktas eksperimentas ikimokyklinėse klasėse. Vienoje iš jų mokytojas vartojo specialią, į vaikų lytį orientuotą bendravimo kalbą. Kitoje klasėje mokytojas su vaikais bendravo įprastai. Po dviejų savaičių paaiškėjo, kad vaikai iš pirmosios klasės ne taip noriai žaidė su kitos lyties vaikais. Taip pat buvo pastebimas lyčių stereotipų suaktyvėjimas (lėlės – mergaičių prerogatyva, mašinytės – berniukų).
Taigi tyrimų rezultatai ir tokių mokyklų vertinimai – labai prieštaringi, o kai kuriose ES šalyse netgi buvo atmesti prašymai steigti vienos lyties mokyklas, nes tai buvo traktuojama kaip diskriminacija. Tiesa, prieš penkerius metus tokia idėja, norint sumažinti mokyklose didėjančią prievartą ir patyčias, buvo svarstoma Lenkijoje. Prieškario laikotarpiu tokios mokyklos čia būdavo ne retenybė, beje, Lietuvoje – taip pat. Atskiros mokyklos berniukams ir mergaitėms mūsų šalyje veikė jau nuo 1860 m. 1923 m. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje mergaičių progimnazija, o 1927 m. atsidarė mergaičių gimnazija, kuri veikė iki 1940 metų.
©heraldsun.com.au |
Hiperseksualizuotoje visuomenėje vienos lyties mokyklos kelia grėsmę
Anot vaikų psichologės Žydrės Arlauskaitės, atskiros mokyklos berniukams ir mergaitėms anksčiau galėjo būti populiarios dėl istorinių priežasčių. Nuo seno mokslas buvo laikomas vyrų privilegija, o moterims kaip ir buvo nebūtinas – buvo manoma, kad nežinia, ar jos turi intelektą ir geba mokytis, pagaliau, kur jos tuos mokslus panaudotų, jei jų vieta būdavo namuose.
„Mokslo prasme iš tiesų gali būti, kad berniukai ir mergaitės geriau įsisavina medžiagą, pateikiamą kiek kitokiais būdais. Be abejo, į mokyklą vaikai eina mokytis, tačiau mokslas nėra plikas žinios įdėjimas. Tai procesas, kuriame sąveikauja tas pats mokytojas, vaikas ir visa grupė. Ir tai puiku, nes vėliau vaikas mokysis ar dirbs mišrioje grupėje. Grupių, į kurias telkiasi vienos lyties asmenys, yra ne daug – tarkime, kariuomenė ar kalnakasyba.
Pagaliau mišrios grupės papildomai moko ir tolerancijos – vaikai mokosi priimti žmogų, kuris mąsto ir reaguoja kitaip. Jei mes atskirsime, atsiras papildomos erdvės diskriminacijai. Juk mokykla yra viena iš socialinių vietų, kur vaikai ne tik gauna žinių, bet ir mokosi bendravimo įgūdžių, empatijos, sugebėjimo spręsti problemas, gebėjimo susitvarkyti su savo pareigomis ir atsakomybėmis. Šia prasme atskirti berniukų ir mergaičių netikslinga, nes mūsų planetoje visgi gyvena dvi lytys, kurios nuolat viena su kita susiduria ir priverstos komunikuoti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Psichologės manymu, žiniasklaidoje šiandien kuriama hiperseksualizuota visuomenė – su nuogybėmis, nepadorių pirštų kombinacijų rodymais per eterį ir pan., todėl bręstančių paauglių impulsai sudirginti daug labiau nei senais laikais.
„Aš tikrai už tai, kad aplinka taptų švaresnė – nuogo kūno dirgikliai jaunimui tikrai nereikalingi. Juos ir taip dirgina besikeičiantys hormonai, o aplinkos siunčiami erotiniai signalai tik dar labiau išbalansuoja. Ir jei su šiais impulsais, kurie kelis kartus stipresni nei buvo prieš šimtą ar penkiasdešimt metų, jie ateitų į gana uždaras struktūras, kuriose nematytų kitos lyties žmonių, nieko gera nebūtų. Tuomet vaikus reikėtų grąžinti ir į aplinką, kurioje bendravimas tarp lyčių buvo pakankamai uždaras ir ribotas, ką galima vadinti kitu kraštutinumu, bet tai jau neįmanoma“, – svarstė Ž. Arlauskaitė.
Anot psichologės, bendravimas tarp lyčių įvairiuose vaiko augimo tarpsniuose įgauna skirtingas formas. Darželyje vaikai žaidžia mišriai, tačiau pradinėse klasėse jau pradeda būriuotis pagal lytį. Dažnai berniukus ir mergaites atskiria skirtingos veiklos ir interesai. Pavyzdžiui, pirmose klasėse dar galima matyti, kaip per gumytę šokinėja mergaitės ir berniukai, o vėliau lieka tik mergaitės. Nuo 12-15 metų, priklausomai nuo brandos, vaikai vėl pradeda domėtis priešinga lytimi, prasideda pirmieji įsimylėjimai. Vyresnėse klasėse tarp lyčių jau atsiranda normalūs partnerystės santykiai – lytis tampa nebe tokia svarbi.
Mokytojai ir mokiniai – prieš atskiras mokyklas berniukams ir mergaitėms
Patys moksleiviai taip pat nelinkę teigiamai vertinti atskirų mokyklų. „Nors dauguma mokslininkų sako, kad atskirai besimokantys berniukai ir mergaitės pasiekia daug geresnių rezultatų, mes manome, kad tai tik gražioji šios problemos pusė. Mokydamiesi atskirai, mes augtume atskiroje terpėje, todėl nebemokėtume bendrauti tarpusavyje“, – įsitikinęs Lietuvos mokinių parlamento (LMP) narys Jonas.
Vaikinas, paklaustas, kaip įvairiose klasėse keitėsi berniukų ir mergaičių santykiai jo mokykloje, teigė, kad buvo visko, tačiau ši aplinka, net su visomis įtampomis ir priešpriešomis, jam davė daugiau, nei jis būtų mokęsis vien berniukų aplinkoje. „Visa tai mus moko gyventi. Juk mokykla mus turi paruošti gyvenimui, o mokantis išskirtinėje aplinkoje tai tikrai neatsitiks“, – įsitikinęs moksleivis.
Jono teigimu, atskirų mokyklų nenori ne tik vaikinai, bet ir merginos, kurios jose turėtų jaustis lyg ir komfortiškiau. „Nesakome, kad tokių mokyklų neturėtų visai būti arba jas reikėtų drausti. Visada atsiras tokių, kurie dėl tam tikrų priežasčių norės į jas eiti. Tačiau kas nori mokytis, gerai mokosi bet kurioje mokykloje. O kas nenori – jokie stebuklingi metodai nepadės“, – tikino LMP narys.
42 metų darbo patirtį turinti buvusi lietuvių kalbos mokytojai Jūratei Vološkevičienei keletą metų teko dirbti su berniukų klase. Pedagogės patirtis paneigia mokslininkų įžvalgas.
„Nesutikčiau su nuomone, kad berniukams reikia daugiau fizinės veiklos, o mergaitėms – emocijų ir žodžių. Man yra tekę mokyti berniukų klasę. Sujungiant klases buvo atrinkti labiau motyvuoti ir mažiau motyvuoti mokiniai. Į tą 27 septintokų, pačio judriausio amžiaus, klasę buvo atrinkti kaip tik mažiau motyvuoti. Paaiškėjo, kad šiems problemiškiems vaikams reikėjo kaip tik mokymo per jausmus. Aš supratau, kad su jais niekas neturi laiko pasišnekėti, nes jie be galo vertindavo dėmesį ir mūsų bendrus pokalbius apie gyvenimą, o mano dėstomas dalykas šiems pokalbiams buvo dėkingas“, – pasakojo pašnekovė.
J. Vološkevičienės manymu, geram pedagogui yra nesvarbu, kokioje klasėje dirbti – mišrioje ar vienos lyties, juolab kad šiandien keičiasi ir lyčių elgesio stereotipai. „Šiandien mergaitės taip pat peržengia ribas, gal net dažniau nei berniukai. Taigi mokykloje susiduriame su situacijomis, kai mergaitės būna grubios, o vaikinai – švelnūs ir malonūs“, – teigė pedagogė.
Šaltinis: LRT