2012 m. birželio 8 d. (birželio 25 d. pakartotinė sesija) pirmą kartą vyks geografijos valstybinis brandos egzaminas. Šiam egzaminui rengiamasi keletą metų: parengta Geografijos valstybinio brandos egzamino programa (patvirtinta 2010 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-81), parengta pavyzdinė geografijos valstybinio brandos egzamino užduotis. Šią užduotį kartu su atsakymų lapu bei vertinimo instrukcija galima rasti Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje http://www.nec.lt/naujienos/lapas/5/ (žr., 2012-01-17).
Taip pat visi norintys pasitikrinti pasiekimus, gali naudotis Nacionalinio egzaminų centro KELTO duomenų perdavimo sistemoje paskelbta bandomąją užduotimi (su atsakymų lapu bei vertinimo instrukcija). Užduotis yra bandomoji, todėl mokytojai turėtų savo nuožiūra priimti sprendimą vertinti pažymiu mokinius ar ne.
Pagrindiniai geografijos valstybinio brandos egzamino tikslai yra šie: patikrinti ir įvertinti kiekvieno mokinio geografijos žinias, jų supratimą, geografinių problemų suvokimą ir gebėjimą spręsti praktinius uždavinius; įvertinti geografinės informacijos skaitymo, analizavimo, vertinimo ir perteikimo gebėjimus; palyginti mokinių pasiekimus šalies mastu, pagrįstai ir patikimai, taip, kad jų įvertinimą būtų galima panaudoti atrankai į aukštąją mokyklą.
Valstybinio brandos egzamino užduoties klausimai sudaromi pagal egzamino matricą, kurioje pateiktos geografijos dalyko teminių sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijos. Kai kurie užduoties klausimai bus žymimi specialiu sutartiniu ženklu (Bà). Toks ženklinimas rodo, kad klausimas skirtas mokiniams, kurie geografijos mokėsi pagal bendrojo kurso programą. Geografijos valstybinio brandos egzamino programoje reglamentuota, kad mokiniai, mokęsi pagal bendruojojo kurso programą, gali surinkti apie 50 proc. visos užduoties taškų. Klausimai iš bendrojo kurso bus išdėstyti ne atsitiktinai (pvz., iš dviejų ar tik trijų teminių sričių), o iš visų keturių teminių sričių pagal matricoje tiksliai numatytas proporcijas. Mokiniai, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, turės atlikti visas užduotis, paženklintas bendrojo kurso ženklu (Bà), ir kitas išplėstinio kurso užduotis.
Užduoties turinys apims bendrojo ir išplėstinio geografijos kurso pasiekimus pagal šias temines sritis ir proporcijas:
- 10 proc. iš geografinio pažinimo (kartografijos pagrindai), iš jų 5 proc. bendrojo kurso;
- 30 proc. gamtinės geografijos (Žemės vidaus sandara ir paviršius; atmosfera, klimatas, orai; Pasaulio vandenynas ir sausumos vandenys; geografinė sfera ir jos dėsningumai), iš jų 15 proc. bendrojo kurso;
- 40 proc. visuomeninės geografijos (gyventojai ir gyvenvietės; politinė geografija; pasaulio ūkis), iš jų 20 proc. bendrojo kurso;
- 20 proc. regioninės ir globalinės geografijos teminių sričių (pasaulio regionai ir subregionai; globalizacija), iš jų 10 proc. bendrojo kurso.
Svarbi naujovė yra ta, kad mokinys, atsakęs į geografijos valstybinio brandos egzamino klausimus atsakymų lape, galės išsinešti savo užduoties sąsiuvinį (vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas). Jeigu mokinys įsitikinęs atsakymo į klausimą teisingumu, jį turėtų rašyti tiesiai į atsakymų lapą – į užduoties sąsiuvinį jo įrašyti nebūtina. Tie mokiniai, kurie valstybinio brandos egzamino užduotį atliks anksčiau, užduoties sąsiuvinį galės atsiimti pasibaigus egzaminui per valandą iš dalyko egzamino centro administratoriaus. Išsinešę užduoties sąsiuvinį, mokiniai turės galimybę pasitikrinti, kaip atsakė, ramiau jausis laukdami egzamino rezultatų.
Brandos egzamino užduotis rengiama lietuvių kalba, tačiau sudėtingesni, rečiau vartojami dalykiniai terminai papildomai pateikiami lenkų ir rusų kalbomis.
Buvusio geografijos mokyklinio brandos egzamino struktūra ir būsimojo valstybinio brandos egzamino užduoties struktūra išlieka ta pati. Tačiau laikydami valstybinį egzaminą mokiniai galės surinkti 100 taškų (anksčiau laikydami mokyklinį brandos egzaminą galėjo surinkti 140 taškų). Dalis klausimų bus sudėtingesni, jie atitiks išplėstinio kurso programą.
Pirmąją užduoties dalį, t. y. 20–25 proc. taškų, sudarys pasirenkamųjų atsakymų klausimai, kurie parodys mokinių žinias ir supratimą bei jų taikymo gebėjimus. Šios dalies klausimai bus pateikti iš visų geografijos teminių sričių – tikrinamas sąvokų ir terminų, teorijų ir dėsningumų, procesų ir reiškinių, svarbiausių geografinių objektų, faktų žinojimas bei supratimas, tinkamas jų vartojimas. Už kiekvieną teisingą atsakymą į pateiktą klausimą skiriama po 1 tašką.
Atliekant antrąją užduoties dalį, apie 75–80 proc. užduoties taškų sudarys struktūriniai klausimai, kurie tikrins mokinių aukštesnio lygio pasiekimus: žinias ir gebėjimus jas taikyti, skaityti, analizuoti ir vertinti geografinę informaciją (tekstai parinkti iš dabar galiojančių mokyklinių vadovėlių, spaudos), statistinius duomenis, iliustracijas, žemėlapius, kartoschemas, karikatūras), žymėti žemėlapiuose ar kartoschemose, lyginti skirtingus šaltinius, pagrįsti problemos sprendimą, pateikti argumentų. Greta šių klausimų ir kiekvieno smulkesnio klausimo nurodomas jo vertinimas taškais.
Geografijos valstybinio brandos egzamino vertinimas – norminis. Šis vertinimas leidžia tarpusavyje palyginti skirtingų mokinių žinias ir gebėjimus bei suskirstyti juos pagal pasiekimų lygį (lyginami mokinių rezultatai taškais, o ne jų žinios ir gebėjimai).
Valstybinio brandos egzamino metu mokiniams bus leidžiama naudotis tekstinės atminties neturinčiais skaičiuotuvais. Taip pat mokiniams reikia su savimi būtina turėti mėlynai rašantį rašiklį (parkerį, tušinuką), matlankį ir liniuotę. Svarbu mokinius informuoti, kad pieštuku, netvarkingai, neįskaitomai parašyti atsakymai vertinami kaip neteisingi, o ne tam skirtoje vietoje parašyti atsakymai visai nevertinami.
Rengiantis egzaminui, galima naudotis visomis dabar galiojančiomis mokymo priemonėmis:
- H. Barsch ir kt. Globalinės problemos. Geografijos mokymo priemonė. XI–XII kl (1998).
- D. Waugh. Geografija. Integruotas kursas. 1 d. XI kl. (2002).
- R. Baubinas, Pasaulio politinis žemėlapis. Mokymo priemonė 11–12 klasėms. (2002).
- D. Česnavičius, A. Galinis, V. Gerulaitis, S. Jurkevičius, G. Sapožnikovas, B. Šetkus. Žemė ir laikas. Integruotas geografijos ir istorijos vadovėlis 11–12 klasėms, I ir II dalis. (2004).
- D. Waugh. Geografija. Integruotas kursas. 2 d. XII kl. (2003).
- D. Česnavičius, A. Galinis, V. Gerulaitis, S. Jurkevičius, G. Sapožnikovas, B. Šetkus. Autorių kolektyvas. Žemė ir laikas. Integruotas istorijos ir geografijos vadovėlis. 2 d. XI–XII kl. (2004).
- V. Gerulaitis, D. Česnavičius. Bendroji geografija. 1-oji kn. XI–XII kl. (2007).
- V. Gerulaitis, D. Česnavičius. Bendroji geografija. 2-oji kn. XI–XII kl. (2007).
- D. Česnavičius, V. Gerulaitis. Bendroji geografija. 3-ioji kn. XI–XII kl. (2007).
10. D. Česnavičius, V. Gerulaitis, G. Kynė. Regioninė geografija. Geografijos vadovėlis. XI–XII kl. (2008).
11. R. Šalna, G. Sapožnikovas, G. Motiejuitė, M. Šiumeta, R. Šalna. Gamtinė geografija. Geografijos vadovėlis 11–12 klasei (serija „Gaublys“) (2010).
12. R. Šalna, G. Sapožnikovas, G. Motiejuitė, M. Šiumeta, R. Šalna. Visuomeninė geografija. Geografijos vadovėlis. 11–12 klasei (serija „Gaublys“) (2011).
Ugdymo plėtotės centro informacija