Olimpiados „Mano Gaublys 2012″ rezultatų statistinė analizė

Po pirmosios-eksperimentinės olimpiados 6-8 klasių mokiniams „Mano Gaublys” nemažai mokytojų išsakė pageidavimą pasilyginti savo mokinių rezultatus su kitų mokinių rezultatais. Olimpiados organizatoriai po ilgokai užsitęsusio ir laikui imlaus skaičiavimo parengė visų gautų rezultatų suvestinę ir skelbia ją mokytojų bendruomenei.

Olimpiados organizatoriai gavo duomenis iš daugiau kaip 300 olimpiados organizavimo vietų. Dauguma jų pateikė ne tik nugalėtojus ir jų surinktus taškus, bet atsiuntė visų dalyvių protokolus. Būtent remiantis jais parengta suvestinė, į kurią pateko 1010 šeštokų, 929 septintokų ir 898 aštuntokų rezultatai. Toks dalyvių skaičius, viršijantis daugumoje oficialių tyrimų pasirenkamą statistinių respondentų skaičių, sudaro galimybes gana objektyviai įvertinti šiose klasėse besimokančių mokinių pasiekimus. Toks dalyvių skaičius gerokai reprezentatyvesnis nei Pisa tyrimuose, kuriuose kas antri metai dalyvauja mūsų šeštokai ir aštuntokai. O būtent minėto tyrimo rezultatai dažniausiai pateikiami, kaip vienas iš svarbiausių mūsų mokinių aukštesnių ar žemesnių pasiekimų vertinimų. Lietuvoje savo jėgomis atlikto tokios apimties 6-8 klasių mokinių pasiekimų tyrimų dar nėra buvę. Todėl ši olimpiada ir jos rezultatai, nors ir nepretenduoja į mokslinį tyrimą, tačiau sudaro galimybę padaryti nemažai išvadų.

Eksperimentinėje olimpiadoje užduočių pobūdis specialiai pasirinktas toks, kad sudarytų galimybes per labai trumpą laiką patikrinti mokinių žinias ir įgūdžius. Iš vertinimo visiškai elimintuoti nuomonių skirtumai, pliuralizmas, vengta grynai faktologinių užduočių. Testai sudaryti taip, kad mokinys visada galėtų užsikabinti už pasirinkti teisingą atsakymą. Daugiau kaip pusė visų klausimų buvo tiesiogiai susiję su geografinių žinių taikymu ir konkrečiais gebėjimais. Daugiau kaip 30 klausimų iš 40 buvo susieti su informaciniais šaltiniais.

Nors ne visos mokytojų bendruomenės pritarė tokiai testavimo formai ir teigė, kad taip parengtos užduotys bus labai lengvos mokiniams, rezultatų suvestinė rodo visiškai ką kitą.

Nepaisant to, kad užduočių skaičius buvo nedidelis, visų klasių kategorijose maksimalų taškų skaičių surinko labai mažai mokinių – tik 3 šeštokai, ir po 2 – septintokus ir aštuntokus.

Jeigu imsime domėn, kad nuo 1 iki 5 neatsakytų testo klausimų rezultatai yra geri ir labai gerai, tenka konstatuoti, kad tokį rezultatą surinko tik 9,8 proc. visų šeštokų, tarp septintokų tokie mokiniai sudaro vos 3,6 proc., o tarp aštutntokų – 3,7 proc. Šie mokiniai laikytini ypač gabiais geografijai ir jų motyvacijai išlaikyti bei stiprinti mokytojai galėtų skirti padidintą dėmesį. Neabejotina, kad šie mokiniai yra puiki pamaina vyresnių klasių mokiniams, dalyvaujantiems olimpiadose, konkursuose ir pan.  .

Tarp šeštokų nuo 13 iki 17 klausimų teisingai atsakė 45 proc. olimpiadoje dalyvavusių mokinių. Tokia didelė gana aukštą rezultatą surinkusių šeštokų dalis aiškiai rodo, kad šios klasės mokiniams geografija yra viena iš įdomiausių mokomųjų disciplinų, mokinių pažangumas dar gana aukštas, o motyvacija geografijai, galima teigti, yra net padidinta. Žinant, kad šeštoje, pereinant į septintąją klasę, vyksta esminis mokymosi motyvacijos lūžis, mokytojai ugdymo procese turėtų nepersistengti apkrauti mokinių informacijos ir užduočių gausa. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti geografinių žinių praktiškumui akcentuoti, mokiniams patinkančių žaidybinių veiklų taikymui.

Tarp septintokų nuo 21 iki 25 klausimų teisingai atsakė 31 proc. olimpiadoje dalyvavusių mokinių. Tai daugiausia vidutinių ir padidintų gabumų mokiniai. Neabejotina, kad jie labiau domisi geografija arba turi įgimtą gerą atmintį. Šie mokiniai labai greitai gali pakeisti savo domėjimosi sritį, todėl mokytojai turėtų pasistengti išlaikyti jų motyvaciją. Tam būtina daugiau dėmesio skirti jų rezultatams aptarti, nestokoti gerų žodžių ir įvairių paskatinimų.

Tarp aštuntokų nuo 21 iki 25 klausimų teisingai atsakė tik 20 proc. olimpiadoje dalyvavusių mokinių. Tokia sąlyginai nedidelė į šią taškų amplitudę patekusi mokinių dalis akivaizdžiai rodo prastokus, bendrai paėmus, aštuntokų rezultatus. O dar atsižvelgiant į tai, kad aštuntokai turėjo galimybę atlikti net 20 ir žemesnėms klasėms skirtų užduočių, jau galima lengvai aliarmuoti, kad gebėjimų ir žinių pakopiškumas geografijoje neturi tvirto pagrindo. Žinoma, būtina turėti omeny, kad aštuntokai turi bene mažiausią mokymosi motyvaciją tarp visų 12 klasių. Bet kuriuo atveju darbas su aštuntokais reikalauja kitokio požiūrio į šio amžiaus tarpsnio maištaujantį ir bręstantį jaunimą. Šie paaugliai nori matyti veiklos tikslą, būti pastebėtais, dėl to geografijos pamokose mokytojas turi kuo daugiau dėmesio skirti konkrečioms, iš anksto parengtoms veikloms, dažniau taikyti komandinį darbą, ieškoti įvairiose situacijose lyderių, suteikti jiems daugiau atsakomybės.

.

Visi likusieji mokiniai, kurie surinko mažiau taškų, turi akivaizdžių geografijos mokymosi spragų. Jų identifikavimas – mokytojo atsakomybės reikalas. Jeigu šie mokiniai nori dalyvauti olimpiadoje, vadinasi, jų žinias ir gebėjimus galima nesunkiai kilstelėti galva aukštyn. Ypač svarbu, kad prastesni mokinių rezultatai netaptų priekaištu dėl kažko neišmokto, tingėjimo ar pan. Reikia atminti, kad labai daug vaikų gręžiasi nuo jiems įdomios veiklos jau po pirmos nesėkmės. Pastatykime šiems mokiniams kopėčias ir leiskime jomis palypėti į aukštesnį pasiekimų lygį.

.

Surinko taškų	Šeštokų skaičius
22	3
21	12
20	19
19	31
18	45
17	62
16	103
15	109
14	117
13	119
12	106
11	103
10	66
9	52
8	27
7	25
6	8
5
4	2
3
2	1
1

.

Surinko taškų	Septintokų skaičius
30	2
29	1
28	6
27	6
26	19
25	34
24	44
23	46
22	65
21	69
20	94
19	99
18	102
17	85
16	82
15	64
14	39
13	26
12	16
11	13
10	9
9	5
8	3
7
6
5
4
3
2
1

.

Surinko taškų	Aštuntokų skaičius
30	2
29	1
28	6
27	11
26	13
25	23
24	22
23	43
22	47
21	43
20	64
19	61
18	73
17	93
16	80
15	71
14	62
13	56
12	37
11	46
10	19
9	13
8	7
7	1
6
5	1
4	2
3	1
2
1

.

Rengiant rezultatų suvestinę, organizatoriai neturėjo galimybės palyginti, kaip mokiniai atliko skirtingas užduotis, tačiau, tikėtina, kad ir ši rezultatų apžvalga sudarys galimybę mokytojams atkreipti dėmesį į daugelį dalykų, permąstyti dėstymo strategiją, daugiau dėmesio skirti mokinių pažangos stebėsenai.

Reikia tikėtis, kad kitais metais prie olimpiados „Mano Gaublys” prisijungs dar daugiau mokyklų, o plataus užmojo geografijos olimpiada svariai prisidės prie šios disciplinos populiarinimo. Visi mokytojai, kurie pageidauja Lietuvos mastu patikrinti savo mokinių žinias, raginami būti asociacijos nariais.

Suvestinę rengė LGMA prezidentas

Rytas Šalna