Lietuvos mokiniai turi nemažą kartografinės produkcijos pasirinkimą, bet jos kokybė ne visada yra aukščiausio lygio. Į kartografinių kūrinių sudarymą sumaišties įneša ir moderniosios technologijos, kurių galimybės ypač plačios. Tad ir profesionalūs kartografai, mėgindami sugalvoti kažką naujo, patrauklaus ir nematyto, neretai pamiršta laikytis elementariausių kartografavimo taisyklių ir principų.
.
Visa tai paskatino mokslinį tyrimą, kurio tiklas – tobulinti kartografinę kalbą mokykliniuose geografijos bei istorijos atlasuose.
Šį žemėlapių tyrimą atlieka Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doktorantė Inga Žalalienė. Maloniai prašome atsakyti į anketos klausimus. Anketa anoniminė, todėl tikimasi, kad Jūsų nuoširdūs atsakymai padės gauti objektyvius tyrimo rezultatus. Gauti duomenys bus panaudoti rengiant rekomendacijas kartografinių ženklų sistemoms mokykliniuose geografijos bei istorijos atlasuose tobulinti.
.
Anketą, skirtą geografijos mokytojams, rasite adresu: http://goo.gl/lymwi
.
Žemėlapių paskirtis visada buvo ir yra ta pati – perduoti informaciją. Šie kartografiniai kūriniai turi itin senas komunikacines tradicijas, daug senesnes net už rašto. Žemėlapiuose ženklų pagalba užkoduojama daug informacijos, kuria kasdien naudojasi įvairaus amžiaus, nevienodo išsilavinimo žmonės, siekdami gauti skirtingą informaciją. Tad norint perskaityti, suvokti ir įsisavinti kartografiniame kūrinyje pateiktą informaciją, privalu mokėti kartografinę kalbą, kuri turėtų būti tinkamai ugdoma jau mokykloje. Edukacinės kartografinės produkcijos kokybė yra tiesiogiai susijusi su kartografiniu raštingumu. Tad šiuose kartografiniuose kūriniuose informacija turi būti pateikta nesunkiai suprantama ir lengvai įsimenama kartografinių ženklų kalba.
Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros
doktorantė Inga Žalalienė