Japonai taip nenusiteikę romantiškiems santykiams, kad šios šalies žiniasklaidoje jau naudojamas specialus terminas – „celibato sindromas“, rašo „The Washington Post“ tinklaraštininkas Maxas Fisheris. Pasak jo, ši seksualinė japonų apatija kelia grėsmę pasaulio ekonomikai.
Japonai taip nenusiteikę romantiškiems santykiams, kad šios šalies žiniasklaidoje jau naudojamas specialus terminas – „celibato sindromas“
©yannketchangaforum.org |
„Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios pas juos vis mažiau vaikų, – jie nelabai suinteresuoti draugystėmis ar vedybomis. Iš dalies taip yra dėl to, kad juos vis mažiau domina seksas“, – rašo tinklaraštininkas.
M. Fisheris pateikia šiuos statistinius Japonijos demografinių tyrimų centro ir „The Guardian“ straipsnio duomenis: 45 proc. nuo 16 iki 24 metų amžiaus moterų ir 25 proc. vyrų „nesuinteresuoti seksualiniais kontaktais arba jų vengia“. Nuo 2006 metų Japonijos moterys skundėsi „žoliaėdžiais vyrais“, kuriuos taip praminė dėl nesidomėjimo priešinga lytimi. Japonijoje egzistuoja visa pramonė, padedanti vyrams išgyventi vienišumą santykius simuliuojančiais vaizdo žaidimais.
Pasak M. Fisherio, Japonija labai neįprasta tuo, kad turi europietišką ekonomiką ir Pietų Azijos socialines nuostatas. Iš moterų, kurios pastojo arba netgi ką tik ištekėjo, taip laukiama atsistatydinimo iš darbo, kad jos gali sulaukti neįtikėtino masto visuomenės spaudimo.
Praėjusiais metais Japonijos populiacija sumažėjo 212 tūkstančių žmonių, tai yra didžiausias užregistruotas gyventojų skaičiaus mažėjimas.
„Tai yra blogai ne tik dėl to, kad Japonijoje bus mažesnė darbinga populiacija, bet ir todėl, kad jos ekonomika taps mažiau produktyvi“, – rašoma straipsnyje. Pagyvenusių japonų priežiūra kainuoja labai brangiai, nes jie labai daug laiko praleidžia pensijoje ir yra pripratę prie aukšto pragyvenimo lygio bei medicininio aptarnavimo. Ir kad bet kuri ekonomika išliktų sveika, turi būti pakankamai mokesčių mokėtojų, kurie aprūpintų visus pensininkus.
Japonijos vyriausybė – viena labiausiai prasiskolinusių pasaulyje. Šiuo metu valstybinė skola sudaro 200 proc. Japonijos BVP, tai yra daugiau net už Graikiją. Investuotojai kartą gali pažvelgti į šalies su mažėjančia populiacija ir didžiule valstybės skola mokestinę bazę ir nuspręsti, kad ji nėra toks jau patikimas investicijų objektas. Ir tai gali išprovokuoti netgi valstybės bankrotą.
Japonijos valdininkai puikiai suvokia, kokią grėsmę kelia mažas gimstamumo lygis. Valstybinės programos skatina jaunus vyrus ir moteris susitikinėti. Vienas iš politikų gimstamumą siūlo kelti paprasčiausiu abortų draudimu. Šis siūlymas gali atrodyti nerimtas, bet pakankamai suprantamas, atsižvelgus į visas aplinkybes…
Šaltinis: balsas