Šiandien esame visiškai priklausomi nuo informacinių technologijų. Jei staiga visiems laikams išnyktų internetas, žinių požiūriu turbūt pasijustume visiškai neįgalūs, kadangi būtent jis tapęs mūsų smegenimis.
Kam atsiminti, jei viską galima surasti internete? Nepaisant to, specialistai teigia, kad mūsų atmintis neprastėja, ją silpnina perdėti mūsų pačių reikalavimai. Taigi kaip reikėtų elgtis, kad vėl džiaugtumės aiškia, puikia atmintimi?
Šiuolaikinės technologijos kaltinamos be reikalo?
Pasak Santariškių klinikų Neurologijos skyriaus vedėjo dr. Gintaro Kaubrio, šiuolaikinės informacinės technologijos gerokai palengvina mūsų gyvenimą, kadangi daug ko nebereikia laikyti galvoje, bet iš esmės yra visa eilė dalykų, kurių kaskart internete neieškosi, todėl kompiuteris ar išmanusis telefonas niekada nepakeis žmogiškosios atminties.
„Nėra duomenų, kad naujosios technologijos neigiamai veiktų atmintį. Atvirkščiai, kai kurie tyrimai rodo, kad naudojimasis kompiuteriniu netgi išlavina tam tikrus procesus, susijusius su atmintimi, reakcijos greičiu ir mokymusi. Beje, anksčiau žmonės naudodavosi užrašų knygutėmis, kadangi visko laikyti atmintyje iš tiesų nėra prasmės. Šios užrašų knygutės dabar perėjo į informacines technologijas.
Reikia pripažinti, kad mūsų atmintis labai priklauso nuo genetikos. Buvo laikai, kai bandyta tai neigti, vis dėlto tokie skirtumai egzistuoja. Kitas aspektas, nuo kurio priklauso atmintis, susijęs su treniruote. Šiuo požiūriu yra įvairių tyrimų. Pavyzdžiui, kai kurių tyrimų duomenimis, vaikai, kurie pradeda mokytis matematikos, iš pradžių mažai skiriasi, o po to viskas priklauso nuo treniruotės, kiek daug jie dirba. Tuo tarpu bet kuris matematikos mokytojas pasakytų, kad vaikai visada skiriasi: vienas viską supranta greitai, o kitas – lėčiau. Taigi treniruotės, aišku, būtinos, bet tam tikras įgimtas genetinis pagrindas vis dėlto daug lemia, kokią atmintį žmogus turi ir kaip sugeba ja naudotis“, – svarstė medikas.
Tiesa, yra ir kitaip manančių mokslininkų. Štai didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad keturi iš penkių tiriamųjų po 5 sekundžių nebesugeba atkartoti jiems pasakyto telefono numerio. Pasak tyrėjų, kai žmogaus atmintis netreniruojama, kadangi visus telefono numerius galima rasti mobilaus telefonų adresų knygelėje, ji prastėja. Mat jai būtinos nuolatinės treniruotės.
Kodėl atsimename sudėtingus profesinius dalykus, bet pamirštame namų reikalus?
Tiesa, treniruočių svarbą pabrėžia ir DELFI pašnekovas. Jo teigimu, net ir geriausias augalas neišaugs, jei nebus tinkamos aplinkos, todėl smegenims būtinas nuolatinis darbas, mokymasis, proto mankšta. Tačiau tai nereiškia, kad reikia specialiai užsiimti atminties lavinimu, bandyti kažką įsiminti. Atminties funkciją palaiko bet kokia protinė veikla, kai reikia sekti mintį, prisiminti buvusią prieš tai, palaiko atminties funkciją. Jei informacinė stimuliacija smegenims nepakankama, atmintis silpnėja, lygiai taip pat, kaip atrofuojasi raumenys, kai jie negauna krūvio.
Kodėl šiuolaikiniai žmonės, kurie atsimena didžiulius informacinius srautus profesinėje srityje, skundžiasi, kad pamiršta elementariausius buitinius dalykus ir reikalus? Pasak G. Kaubrio, taip yra todėl, kad nors ilgalaikės atminties talpa yra labai didelė, darbinės atminties talpa, t. y. kiek mes vienu metu galime laikyti informacijos, yra ribota, todėl vienus dalykus atsimename, o kitus pamirštame, nes smegenys, negalėdamos sutalpinti visko, nepriklausomai nuo mūsų valios juos išrikiuoja pagal prioritetus.
„Jei pirmieji prioritetai susiję su darbiniais dalykais, tas šeštasis, susijęs su namais, ir išlekia iš galvos. Tai nerodo atminties silpnumo, bet susiję su nesąmoningu prioritetų pasirinkimu. Žmogus lengviau užmiršta tuos dalykus, kurie tuo momentu ne tokie „degantys“, juos išstumia tie, kuriems teikiama daugiau reikšmės, net jei žmogus sąmoningai taip nemano. Tai dažnai nesąmoningas procesas. Vis dėlto informaciniai krūviai šiais laikais nemaži, reikalavimai žmogui kažką žinoti ir įsiminti tikrai didesni nei, tarkime, viduramžiais, paspartėjęs ir gyvenimo tempas, o biologiniu aspektu nuo viduramžių mes nelabai pasikeitėme. Biologiškai praėjo pernelyg mažas laiko tarpas, kad būtų įvykę biologiniai pokyčiai, tuo tarpu mūsų gyvenimas, lyginant su mūsų protėviais, labai pasikeitė. Todėl kai žmogus dažnai ką nors pamiršta, jis kaltina atmintį, bet daugeliu atvejų jis tiesiog nemoka pasirinkti prioritetų arba organizuoti savo laiko. Taigi susidaro įspūdis, kad pasikeitęs gyvenimas tarsi blogina mūsų atmintį ir dėl to kaltinamos informacinės technologijos, bet iš tiesų problema ta, kad mums tenka susidoroti su didesniais informacijos kiekiais“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kaip atmintį veikia stresas?
Paklaustas, kodėl labai svarbiose situacijose, pavyzdžiui, egzamino, darbo pokalbio metu, kartais nepavyksta ištraukti faktų, kuriuos žinojome, medikas pabrėžė, kad informacijos ištraukimas iš atminties – jau kita proceso dalis, skirtinga nuo įsiminimo, ir priklauso nuo individualių žmogaus savybių susitvarkyti su stresu. Mat vienas žmogus stresinėje situacijoje nepraranda savikontrolės, kitas puola į paniką.
„Nedidelis stresas, šiokia tokia įtampa netgi pagerina visas mūsų funkcijas, tačiau jeigu pereinama į panišką situacijos suvokimą, tuomet rezultatai nebūna geri. Įdomu tai, kad žmogus gali nesąmoningai vertinti situaciją kaip katastrofišką, o manyti, kad jis ją valdo. Tokioje situacijoje ištraukti informaciją, kuri tikrai yra atmintyje, sunkiau, kadangi tuo metu aktyvuojasi visai kitos smegenų sritys, trukdydamos ištraukti reikiamą informaciją. Šiam procesui labai didelės įtakos turi pasitikėjimas savimi, įsitikinimas, kad aš valdau situaciją, kad galiu tai padaryti. Ši būsena iš tiesų turi nepaprastai didelę įtaką rezultatams – tiek atminties, tiek visiems kitiems. Seniai įrodyta, kad jei darbuotojas žino, kad jeigu jis nepadarys darbo tinkamai, bus nubaustas, jam sekasi daug prasčiau nei dirbtų atsipalaidavęs“, – teigė G. Kaubrys.
Kodėl tam tikrus dalykus užmirštame, kitus prisimename ilgai?
Medikas pripažino, kad šiuolaikiniai žmonės vis dažniau skundžiasi atmintimi. Tiesą sakant, labai retai galima sutikti žmogų, kuris nesiskųstų savo atmintimi, net jei kitiems atrodo, kad ji puiki. Pasak jo, taip yra todėl, kad žmonės iš savo atminties tikisi per daug. Atmintis visada daro klaidų, tai joje užprogramuota. Ji negali atsiminti visko tiksliai, todėl trūkstamas detales tiesiog prikuria, kad būtų pilnas vaizdas. Kartais tos detalės atitinka realybę, kartais – ne visiškai.
Pagaliau reikia žinoti, kad tam tikros informacijos užmiršimas – normalus atminties mechanizmas. Jei mes atsimintume kiekvienos pravažiuojančios mašinos numerį, kiekvieną pamatytą skaičių, detalę, būtų sunku įsiminti prasmingą informaciją. Todėl dažnai mus lydi jausmas, kad kažkur mačiau, girdėjau, bet neprisimenu.
„Nors žmonės nori nerealistinių atminties funkcijų, užmiršti yra normalu. Užmiršimas egzistuoja kaip aktyvus procesas – dalį informacijos užmaršina pačios smegenys. Tai informacija, kuri, jų manymu, nėra labai reikšminga ir svarbi. Būtent todėl mums prisimiršta skaitytos knygos turinys. Tačiau būna ir taip, kad tu tarsi neatsimeni, bet po 10 metų tam tikroje situacijoje ima ir išlenda kažkoks epizodas iš tos knygos. Beje, kaip ilgai mes prisimename knygą, priklauso nuo to, ar svarbi ji buvo mums emociškai. Jei skaitėme negalėdami atsitraukti, greičiausiai ją prisiminsime ilgai, o jei skaitėme per prievartą ar kad greičiau užmigtume, tokiu atveju labai daug jos turinio neliks. Taigi mes geriau atsimename informaciją, kuri mums reikšminga, kita vertus, tikrai ne visada tai nusprendžiame sąmoningai“, – pasakojo pašnekovas.
Ar tiesa, kad su amžiumi atmintis prastėja?
Medikas sutiko, kad senstant su atmintimi vyksta tie patys procesai, kaip ir su visu kūnu: jos lankstumas ir galimybės mažėja, sugebėjimas įsiminti naują informaciją šiek tiek pablogėja.
„Natūralu, kad ikimokyklinukui išmokti naują kalbą kur kas paprasčiau nei senam žmogui. Vaikai ją išmoksta vien bendraudami ir žiūrėdami televiziją. O vyresnis žmogus turi mokytis specialiai ir vis tiek jam sunkiai sekasi. Tačiau dar nežinia, kas dėl to kaltas: atmintis ar pačio žmogaus negatyvi nuostata, kad jis jau nelabai ką sugebės išmokti. Mažas vaikas taip nemąsto – jis girdi ir priima. Taigi nors sugebėjimai šiek tiek keičiasi, ne veltui šachmatų čempionais paprastai tampa apyjauniai žmonės, tačiau kokybiškai rimtų pablogėjimų, jei žmogus nesusirgo tam tikra atmintį žalojančia liga, neįvyksta. Tiesiog nereikia bijoti iššūkių“, – sakė G. Kaubrys.
Paklaustas, ar veiksmingos atminties pastaruoju metu siūlomos įvairiausios lavinimo programos, pašnekovas pabrėžė, kad jų autoriai sąžiningai nurodo, ko galima pasiekti jų pagalba, tik žmonės ne visada tai supranta teisingai.
„Jei žadama, kad įsiminsite tam tikro ilgumo skaičių seką, po treniruotės taip ir bus, bet kiti atminties parametrai nepasikeis. Vienas garsus fizikas yra pasakęs, kad fizikams nėra ko gaišti laiko žaidžiant šachmatais, nes pati fizika yra puiki visų įgūdžių lavinimo priemonė. Iš tiesų, žaidimas šachmatais lavina atmintį, nes verčia įsiminti įvairias sekas, bet jei žmogus turi kažkokį kitą užsiėmimą, reikalaujantį intelektualinių pastangų ir taip pat lavinantį atmintį, jam tikrai reikėtų gerai pagalvoti, ar verta gaišti laiką ir leisti pinigus treniruojantis kokia nors specifine atminties lavinimo programa. Galima išmokti atsiminti ilgiausias skaičių sekas ar ištisas knygas, t. y. įgauti mechaninių įgūdžių tam tikrai funkcijai, bet jei užduotis bus šiek tiek kitokia, šie įgūdžiai nepadės. Mat atmintis nėra absoliučiai vieningas procesas – kai laviname vieną jos dalį, automatiškai kitos negerėja“, – teigė medikas.
Taigi pašnekovas palinkėjo žmonėms liautis kelti savo atminčiai per didelius reikalavimus, kad ji aprėptų viską – nuo politikos ir ekonomikos iki asmeninių santykių. Tai nerealu. Jei žmogus skundžiasi atmintimi, pirmiausiai jis turėtų patikrinti, ar moka išdėlioti savo prioritetus, planuoti laiką ir neatidėlioti darbų. Jei su visomis šiomis sritimis pavyktų susidoroti, dauguma žmonių nustotų skųstis savo atmintimi.
Inga Saukienė