Lietuvos žvyro ir smėlio karjeruose aptinkama aukso smiltelių. Kodėl jos iki šiol nesudomino nė vieno verslininko? Geologai GRYNAS.lt žurnalistus patikino, kad šios smiltelės tikrai gali virsti auksiniais žiedais ir grandinėlėmis, tačiau kad pavyktų tai padaryti, reikia didžiulių investicijų į technologijas. Vis dėlto, juvelyriniai dirbiniai iš lietuviško aukso – reali ateities perspektyva.
Ar galėtumėte patikėti, jog Lietuvoje yra aukso? Vis dėlto aukso ieškotojams patariame nebėgti ieškoti kastuvo – aukso smiltelės aptinkamos tik šiaurės – šiaurės rytų Lietuvoje esančiuose žvyro – smėlio karjeruose.
Kaip teigė Lietuvos geologijos tarnybos Regioninės geologijos ir technikos poskyrio vedėja dr. Jolanta Čyžienė, mūsų šalyje aukso telkinių nėra: randamos tik aukso smiltelės. Jei naudojant specialias technologijas surenkamas didelis jų kiekis, iš jų taip pat gali būti gaminami įvairūs produktai.
Tie ištekliai yra labai nedideli, todėl išgauti vien tik aukso smilteles neapsimoka. Bet išgaunant kartu su žvyru ar smėliu gal ir apsimokėtų. Aišku, tam reikia technologijų ir būtina atsižvelgti į ekonominę vertę.
„Kadangi geologinės sąlygos nėra palankios, Lietuvoje nėra aptikta aukso telkinių. Yra tik aukso smiltelės, kurios išsibarsčiusios žvyro ir smėlio karjeruose. Kitose šalyse stūkso uolienos, kuriose yra gyslos, praturtintos dideliais aukso kiekiais ir kitais tauriaisiais metalais, pavyzdžiui, platina, volframu, kurie taip pat išgaunami kartu. Lietuvoje nėra aukso telkinių, kaip nėra ir ugnikalnių, nes nebuvo tam palankių sąlygų. Iš rūdinių metalų Lietuvoje yra tik geležies rūdos. Bet tai nėra taurusis metalas“, – GRYNAS.lt kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, preliminariai paskaičiuota, kad vidutiniškai tonoje smėlio yra 0,6 gramai aukso. Todėl, mokslų daktarės teigimu, norint išgauti kilogramą aukso reiktų perplauti daugiau nei 2500 tonų smėlio. Į tai atsižvelgiant galima konstatuoti, kad ištekliai yra labai nedideli. Šiuo metu jie aptikti Utenos, Rokiškio ir Ignalinos rajonuose esančiuose žvyro – smėlio karjeruose.
Juvelyriniai dirbiniai – visai tikėtina
Nepaisant ne itin gausaus aukso smiltelių kiekio, negalima teigti, kad jos negali virsti kokybišku auksu. Negana to, geologė pripažino, kad galimybė nešioti žiedus ir grandinėles iš Lietuvoje aptiktų aukso smiltelių vis dėlto yra.
„Tie ištekliai yra labai nedideli, todėl išgauti vien tik aukso smilteles neapsimoka. Bet išgaunant kartu su žvyru ar smėliu gal ir apsimokėtų. Aišku, tam reikia technologijų ir būtina atsižvelgti į ekonominę vertę. Jeigu verslininkai į tai investuos, gal ir galima bus auksinius žiedus (iš lietuviško aukso, – red. past.) dėvėti. Ar tai ekonomiškai apsimoka – kitas klausimas. Plika akimi tų smiltelių nepamatysi, bet pasaulyje jos yra išgaunamos“, – aiškino J. Čyžienė.
Iš kur Lietuvoje atsirado vertingos aukso smiltelės? Pašnekovė tikino, kad jas į šį kraštą atnešė iš Skandinavijos slinkę ledynai. Lietuvoje jos tikrai nesusiformavo.
„Tos smiltelės yra kvartero amžiaus. Jos buvo atneštos ledynų, kurie slinko skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kryptimis. Ledynas, ardantis Skandinavijos šalių žemės paviršių, į Lietuvą atnešė aukso dulkeles. Ten yra aukso telkinių, kadangi ten buvo palankesnės geologinės sąlygos jų formavimuisi. Lietuvoje aukso formavimuisi nebuvo palankių sąlygų“,- dėstė J. Čyžienė.
Verslininkas: tai labai rizikinga
O ką apie aukso smiltelių išgavimą mano patys verslininkai? Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis GRYNAS.lt pripažino, kad prieš porą metų apie tai buvo rimtai susimąstyta. Tačiau aukso smiltelės iki šiol neišgaunamos, nes, jo žodžiais tariant, tam reikia didelių investicijų, o grąža nėra aiški.
„Prieš porą metų buvo tokia idėja, buvo tokių pasiūlymų. Investuotojai siūlė technologijas, leisiančias iš įprastinių žvyro – smėlio karjerų išgauti aukso smilteles. Bet projektas, reikalaujantis milijoninių investicijų ir neduodantis garantijų sėkmei, nelabai ką sudomino. Neatsirado toks investuotojas, kuris rizikuotų savo milijonais. Investicijos dydis ir galima nauda labai prasilenkia. Yra labai nedidelis sėkmės procentas. Tam reikalinga brangi įranga“, – sakė pašnekovas.
Pasidomėjus, ar Lietuvoje yra verslininkų, kurie tuo domėtųsi, A. Bartulis teigė apie tokius negirdėjęs.