Į Šanchajų panašių vietų mūsų planetoje labai daug. Taip yra pristatoma technosfera. Vos prieš 11 700 metų baigėsi ledynmetis, pleistocenas, ir prasidėjo holocenas. O dabar nepastebimai jau įžengėme į naują periodą.
,,Atėjo momentas, kada žmogus tapo pagrindiniu planetos pertvarkytoju. Jo veikla lemia Žemės paviršiaus vaizdą, atmosferos sudėtį, temperatūrą, sausumos ir jūrų augmenijos ir gyvūnijos likimą. Todėl jau 200 metų gyvename naujame geologiniame periode – antropocene” – mano klimatologijos ir glaciologijos pionierius, prancūzų profesorius Claude’as Loriusas.
Technosfera
XIX šimtmetis vadinamas garo, elektros ir kelių amžiumi. XX šimtmetis gavo atomo ir plastiko amžiaus vardą. XXI šimtmetyje įsivyravo spartus ir nesustabdomas elektronikos vystymasis. Šis konstatavimas atitinka tiesą, tačiau jis neužčiuopia problemos esmės, kadangi čia tik viso proceso atskirų reiškinių pavadinimai.
Gyvybės vandenyje, vėliau sausumoje vystymasis lėmė Homo sapiens rūšies atsiradimą. Vėliau ši rūšis suformavo visiškai naują planetos apvalkalą. Tradicinis Žemės biosferos tercetas –atmosfera, litosfera, hidrosfera, arba oras, uolos, vanduo – pasikeitė į technosferą. Žmonių veikla tapo galingu geologiniu veiksniu.
Žemės vaizdas žmonių veiklos įtakoje pradėjo keistis maždaug prieš 10 tūkstančių metų, atsiradus žemdirbystei. Nuo tada augmenija ir gyvūnija darėsi vis labiau technogeniškos. Atsirado struktūros, kurių gamtoje anksčiau nebuvo: stacionarinės gyvenvietės, miestai, keliai, tiltai, akvedukai (tiltai-vandentakiai) ir t.t. Naujas žemės rutulio apvalkalas – technosfera – gavo naują pavidalą.
Karaliaus Nebuvėlio laikais
Žmogaus dėka atsirado naujos uolienos – betonas, skalda, asfaltas ir elementų junginiai, kurių gamtoje nėra. ,,Jeigu kur nors vandenyno gelmėse ir tebesitęsia paleozolinė era, tai planetos paviršiuje jau atsirado technosfera. Būtent ji lemia gyvybės žemėje tolimesnę raidą, kraštovaizdį, ir net procesus vandenynų gelmėse ateityje”, – tvirtina Rusijos mokslų akademijos profesorius Aleksandras Balandinas.
Gerai tai ar blogai? ,,Jau pusę amžiaus stebiu Žemėje vykstančius pokyčius ir turiu, deja, pasakyti, kad aš esu pesimistas, kada matau globalų bejėgiškumą, kaip žmonija nemoka suprasti pavojaus signalų, kuriuos kiekvienais metais siunčia mokslo žmonės”, – sakė prof. C.Loriusas.
Pavadinimą ,,antropocenas” pirmasis pasiūlė Nobelio premijos laureatas, olandų chemikas Paulas Crutzenas. Naujosios eros formalia pradžia jis pripažino 1763 metus, kuriais Jamesas Wattas sukūrė garo mašiną. Drauge su keliais kitais mokslininkais (tarp jų lenkų geologu profesoriumi Janu Zalasiewicziumi) P. Crutzenas sušaukė Tarptautinę stratigrafijos komisiją, kad ši paskelbtų, jog gyvename antropoceno epochoje. Šis postulatas po metų bus pristatytas Australijoje šiai problemai skirto tarptautinio kongreso metu.
Metas keisti vadovėlius
Kol Tarptautinė stratigrafijos komisija, pavaldi Tarptautinei geologijos mokslų sąjungai, nepaskelbs naujosios antropoceno eros pradžios, tol oficialiai mes gyvename holocene.
Kartu su prieš jį buvusiu pleistocenu jis formaliai sudaro trečiąjį kenozoinės eros periodą – kvarterą. Pirmieji du šios eros periodai yra paleogenas ir neogenas. Kenozoinė era prasidėjo prieš 65 mln. metų ir tęsiasi iki šiol. Antropocenas būtų jos jauniausias periodas.