Pietinėje uostamiesčio dalyje esanti laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorija paversta milžiniška statybų aikštele. Jau šių metų viduryje čia turėtų pradėti veikti tarptautinis konteinerių paskirstymo centras, į kurį didžiuliais okeaniniais laivais bus gabenami konteineriai.
Klaipėdoje jie bus perkraunami į mažesnius laivus, šie konteinerius išvežios po kitus Baltijos jūros uostus, o iš ten, surinkę kitus konteinerius, juos vėl gabens į Klaipėdos uostą, kad čia LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminale būtų sukrauti į didžiuosius okeaninius konteinervežius.
Krovinių paskirstymo centras – ambicingas ir milžiniškas projektas, kurį vykdant LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje atsiranda unikalių statinių ir įrangos. Po plėtros „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas taps vienu moderniausių Baltijos jūros regione. Jis pagal savo paskirtį taps tokiu pat globaliu, kokie yra garsieji Vakarų Europos šalių uostai Antverpenas, Brėmerhafenas ir kiti.
Svarbu visam statybų sektoriui
Bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalo plėtra svarbi visam šalies statybų sektoriui. Tokiu mastu uosto konteinerių terminalas Lietuvoje bus tvarkomas pirmąkart.
Šiuo metu Klaipėdos jūrų uoste kraunami konteineriai su importo arba eksporto prekėmis, bet konteinerių skirstymo, kai konteineriai atvežami vienu laivu, o išvežami kitais, kol kas nėra arba tai vyksta tik pavieniais atvejais.
Žadama, kad naujasis terminalas padės į Klaipėdos uostą pritraukti papildomų krovinių srautų ir didžiuosius konteinerinius laivus. Kadangi laivai čia plauks tiesiogiai iš kitų žemynų, be tarpinių konteinerių perkrovimo kituose Vakarų Europos uostuose, tai Klaipėdos uostą padarys konkurencingesnį ir krovinių siuntėjams sudarys palankesnes sąlygas krovinius nukreipti per Klaipėdos uostą.
Prireikė centro ir Baltijoje
LKAB „Klaipėdos Smeltė“ technikos vadovas Gintaras Sadauskis pasakojo, kad konteinerių paskirstymo centro atsiradimo istorijos pradžia galima laikyti 2008-uosius. Tais metais LKAB „Klaipėdos Smeltės“ kontrolinį akcijų paketą įsigijo tarptautinė konteinerių terminalų operatorė bendrovė „Terminal Investment Limited“, glaudžiai susijusi su antra pagal dydį pasaulyje konteinerių vežimo kompanija „Mediterranean Shipping Company“ (MSC).
„MSC nusprendė, kad jiems Baltijos jūros regione reikalingas konteinerių paskirstymo uostas. Šiuo metu Baltijos jūros uostams skirtų konteinerių skirstymą laivybos bendrovė MSC vykdo per Roterdamo, Antverpeno ir Brėmerhafeno uostus. Kadangi šie uostai yra gana stipriai apkrauti ir siekiant sumažinti konteinerių vežimo išlaidas, prireikė dar vieno paskirstymo uosto“, – pasakojo G. Sadauskis.
2011 m. prasidėjo krovinių paskirstymo centro projektavimo darbai, o 2013 m. ir statybos, kurias ketinama užbaigti iki šių metų pabaigos.
Projektavimas, pasak pašnekovo, užtruko, kol vyko visos reikalingos derinimo ir statybos leidimų gavimo procedūros. Strigo ir detaliojo plano derinimo bei tvirtinimo etapai. Be to, jau projektavimo metu nuspręsta statyti didesnį krovinių paskirstymo centrą, nei ketinta anksčiau. Dėl to reikėjo keisti kai kuriuos jau suderintus techninius sprendinius.
Investicijos į konteinerių paskirstymo centro įrangą bei infrastruktūrą siekia daugiau nei 200 mln. litų. Statybas finansuoja SEB ir Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankai.
Atsižvelgė į tarptautinę patirtį
Dėl konteinerių sandėliavimo aikštelių ir naujų remonto dirbtuvių statybų, 970 refrižeratorinių konteinerių jungimo, naujų transformatorinių pastočių bei vidaus elektros tinklų įrengimo generalinė statybų rangos sutartis buvo pasirašyta su dviejų bendrovių – „Lemminkainen Lietuva“ ir „YIT Kausta“ – konsorciumu. Renkantis rangovą, didžiausias dėmesys kreiptas į tarptautinę patirtį ir Lietuvoje turimus pajėgumus.
„Tikrai nežiūrėjome į tuos, kurie pasiūlė tik mažiausią kainą. Siekėme gero kainos ir kokybės santykio“, – aiškino G. Sadauskis.
Konteinerių paskirstymo centro projektavimo darbus patikėta atlikti bendrovės „COWI Lietuva“ ir jos patronuojančiosios kompanijos Danijoje „COWI A/S“ specialistams.
„Lietuvoje nebuvo nė vienos projektavimo įmonės, kuri turėtų konteinerių terminalų ar ypač didelių apkrovų dangų projektavimo patirties. Todėl projektuotoją rinkomės iš tarptautinių bendrovių. Paskelbtame konkurse dalyvavo ir „COWI Lietuva“ patronuojančioji įmonė Danijoje, ji pasirodė geriausiai, bet kartu pasiūlė ir ne pačią mažiausią kainą“, – pasakojo G. Sadauskis.
Istorinis projektas
UAB „COWI Lietuva“ vykdomasis direktorius Marius Zubrickas pasakojo, kad inžinerinio projektavimo procesas buvo sudėtingas. Tai lėmė objekto specifika.
„Rengiant tokio objekto rekonstrukcijos projektą, į patį projektavimo procesą būtina pažvelgti kompleksiškai, darbus organizuoti taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, sujungiant ir optimizuojant įvairių sričių specialistų bei kolegų iš užsienio veiklą. Šiame objekte suprojektuoti skirtingi statiniai ir inžinerinės sistemos, pradedant geležinkelio, terminalo dangų konstrukcijų skaičiavimu ir projektavimu, baigiant inžineriniais tinklais ir stacionariąja pastato gaisro gesinimo sistema“, – pasakojo pašnekovas.
Anot M. Zubricko, Lietuvoje tokio pobūdžio techninis projektas yra unikalus individualiais terminalo dangų skaičiavimais. Mūsų šalyje tokio pobūdžio statinių projektavimas ir statyba nėra teisiškai reglamentuotas, todėl šis inžinerinis uždavinys buvo išspręstas pasitelkiant kolegas iš Danijos.
„Bendradarbiaujant Lietuvos ir Danijos specialistams, remiantis normatyviniais dokumentais, pasauliniu lygiu reglamentuojančiais tokių objektų dangų projektavimą, buvo parinktos racionalios terminalo dangų konstrukcijos, galėsiančios tinkamai funkcionuoti Lietuvos sąlygomis“, – džiaugėsi pašnekovas.
Visa tai buvo pasiekta remiantis specialistų patirtimi, įgyta projektuojant tokius konteinerių krovos terminalus, specifinėmis dangų skaičiavimo ir projektavimo žiniomis ir gebėjimais, specializuotos programinės įrangos supratimu ir išmanymu (terminalo dangos konstrukcijos buvo skaičiuojamos programine įranga HIPAVE5).
Lietuvos bei Danijos specialistų bendravimą užtikrino puikios „COWI grupės“ įdiegtos komunikacinės priemonės, leidusios specialistams dirbti kartu, nors ir skiriamiems nemažo atstumo.
Dangas išskirstė zonomis
Terminalo dangas projektuotojai išskirstė į šešias zonas: pilnų ir tuščių konteinerių sandėliavimo, taip pat į tas, kuriose vyraus konteinerių krautuvų ir sunkiasvorių transporto priemonių eismas.
„COWI“ specialistai iš Danijos atliko kiekvienos zonos individualius skaičiavimus, atsižvelgdami į vyraujančios apkrovos tipą (statinė ar dinaminė), pobūdį (sunkusis, lėtaeigis), terminalą priimančių transporto priemonių (RTG kranai, terminaliniai vilkikai, konteinerių krautuvai) ar sunkiasvorių vilkikų eismą, esamos zonos geologinę, hidrogeologinę sandarą, temperatūros svyravimus ir pan.
Skaičiuojant ir projektuojant terminalo dangų konstrukcijas, buvo atsižvelgta ir į esamas vietovės geologines, hidrologines, klimato sąlygas, apkrovas bei jų pobūdį, taip pat ir į Lietuvoje naudojamas statybines medžiagas.
Problema – silpnieji gruntai
„Projektuojant terminalo dangų konstrukcijas, didelis iššūkis buvo suprojektuoti inžinerinius sprendinius zonose, kuriose vyrauja silpnieji gruntai. Kadangi rekonstruojamas terminalas yra teritorijoje, kuri anksčiau buvo užstatyta įvairios paskirties statiniais, buvo naujai įrengta krantinė, didelėje terminalo dalyje vyravo gruntai, kurie nėra tinkami tokio pobūdžio statinių statybai. Taip pat buvo baimintasi, kad krantinių sujungimo vietoje nuo svyruojančio gruntinio vandens lygio gruntai gali būti išplauti. Tokiems gruntams pašalinti būtų prireikę didžiulių finansinių bei laiko išteklių, o palikti silpnuosius gruntus be papildomų inžinerinių priemonių buvo nepriimtina, nes įrengus terminalo dangos konstrukciją ir ją visiškai apkrovus numatytąją apkrova, galėjo atsirasti neleistinų sėdimų ir deformacijų. Tai neleistų terminalo dangos konstrukcijai atlikti savo tiesioginės paskirties“, – pasakojo UAB „COWI Lietuva“ Kelių, geležinkelių ir tiltų departamento vadovas Rolandas Oginskas.
Sprendimas buvo rastas bendradarbiaujant su patronuojančiosios įmonės „COWI A/S“ specialistais. Jie atliko detalius skaičiavimus zonose, kur vyrauja silpnieji gruntai, skaičiuodami potencialius numatomus terminalo dangos sėdimus. Remiantis šiais skaičiavimais, užsakovui buvo pasiūlytas racionaliausias finansine ir laiko prasme inžinerinis sprendinys, kuris užtikrintų, kad terminalo dangos konstrukcijos tinkamai funkcionuotų visą numatomą eksploatavimo laiką.
Perkels geležinkelio liniją
Bendras konteinerių terminalo plotas sudaro 25 ha „Smeltės“ teritorijoje ir 13 ha buvusio „Progreso“ dalyje. Šiuo metu tvarkoma apie 20 ha teritorija.
Naujasis konteinerių paskirstymo centras bus pastatytas ties 82–97 krantinėmis. Anksčiau čia buvo kraunami generaliniai kroviniai, buvo įrengtos krovinių sandėliavimo aikštelės, stovėjo sandėliai. Dabar senieji pastatai ir aikštelės griaunami, keliai ir geležinkeliai išmontuojami, nukasama teritorija. Terminale tiesiami nauji inžineriniai tinklai ir komunikacijos, atvestos galingesnės elektros tiekimo linijos, pastatytos galingos šiuolaikiškos transformatorinės pastotės, rekonstruojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei fitosanitarijos postai.
Siekdama užtikrinti terminalo plėtrą ir padidinti konteinerių sandėliavimo plotus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) nutiesė naujus geležinkelio kelius. Atlaisvinus teritoriją papildomiems šešiems konteinerių sandėliavimo blokams, konteinerių terminalo krova papildomai per metus padidės maždaug 250 tūkst. TEU (6 m ilgio jūrinių konteinerių). Žadama, kad iš viso vienu metu terminale bus galima sandėliuoti iki 30 tūkst. TEU.
Kelioms pietinės uosto dalies kompanijoms, tarp jų – ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“, paprašius, KVJUD išgilino (nuo 13 iki 14,5 m) ir išplatino (nuo 125 iki 150 m) uosto laivybos kanalą, įrengė laivų apsisukimo baseiną didžiausiems iki 350 m ilgio laivams. Taip pat nuo 12 m iki 13,8–14 m buvo pagilintos 82–96 krantinės.
Unikalūs statiniai ir įranga
Statant konteinerių paskirstymo centrą LKAB „Klaipėdos Smeltės“ terminalui nupirkta įspūdinga pagal parametrus – greičius ir dydį – konteinerių krovos įranga. Tai leis priimti vienus didžiausių plaukiojančių konteinerinių laivų.
Konteinerių paskirstymo centre turėtų atsirasti įprastų ir refrižeratorinių konteinerių, skirtų šaldytiems kroviniams, sandėliavimo aikštelių. Prie naujai įrengtų 90–96 krantinių dirbs ir trys milžiniški „Ship-to-Shore“ (STS) tipo kranai, kurių aukštis siekia 83,6 m, o su pakelta strėle – net beveik 115 metrų. Tokie kranai skirti iškrauti ir pakrauti konteinerius iš / į okeaninių konteinervežių, kurių talpa – iki 12 tūkst. TEU.
Taip pat statomas modernus konteinerių terminalo krovos technikos remonto ir priežiūros centras- mechaninės dirbtuvės. Jos unikalios tuo, kad aukščiausia pastato dalis sieks net 35 metrus. Taigi į vidų galės įvažiuoti du 29 m aukščio RTG (ožiniai aikštelės su guminėmis padangomis) tipo kranai.
„Mūsų žiniomis, kol kas Europoje kito terminalo, turinčio dirbtuves RTG tipo kranų darbui ir remontui, nėra“, – sakė G. Sadauskis.
Trukdė geležinkelis
Technikos remonto ir priežiūros centro-mechaninių dirbtuvių statybos darbus konteinerių terminale atlieka bendrovė „YIT Kausta“.
Statant dirbtuves, pagrindinis sunkumas buvo pasiruošimas darbams. Visame terminale vyko rekonstrukcijų darbai, įrengti pamatus trukdė geležinkelis, todėl reikėjo imtis specialių priemonių šlaitams apsaugoti. Siekiant nenutraukti traukinių judėjimo darbo, įrengdama dirbtuvių pamatus, kurie buvo klojami šalia geležinkelio, bendrovė „YIT Kausta“ naudojo specialius klojinius.
Be to, atliekant žemės darbus, atsirasdavo projekte nepažymėtų veikiančių elektros kabelių, todėl teko imtis visų priemonių, kad darbai būtų saugūs. Nepaisant viso to, darbai pradėti laiku.
Pirmoji patirtis uoste
Nemažą pramoninių objektų statybos patirtį sukaupusiai bendrovei panašaus tipo statinių, koks statomas „Klaipėdos Smeltei“, yra tekę statyti ir anksčiau. Tačiau tai bus pirmoji šios įmonės patirtis, dirbant uoste ir gerinant jo veiklą.
Kadangi mechaninių dirbtuvių vidurinės dalies aukštis siekia 35 m, montuojant sunkias gelžbetonio ir metalo konstrukcijas naudoti specialūs kranai.
Dirbtuvių statybų darbai pradėti birželį ir vykdomi dviem etapais. Pirmą etapą planuojama užbaigti balandžio viduryje. Dėl traukinių eismo „YIT Kausta“ negali iškart vykdyti antrojo etapo statybos darbų. Jį numatyta pradėti kovo viduryje ir užbaigti birželio pabaigoje. Per tą laiką bus pastatyta ir vidinio naudojimo degalinė.
Dirbtuvių statyboms subrangovus „YIT Kausta“ parinko, atsižvelgdama į jų patikimumą dirbant drauge su kitais projektais, taip buvo siekta, kad darbai būtų atliekami kokybiškai ir užbaigti laiku. Kol kas, pasak bendrovės „YIT Kausta“ atstovų, subrangovų darbai nenuvylė.
Langus pritaikė jūriniam klimatui
PVC ir aliuminio langus bei konstrukcijas gaminančiai bendrovei „Gipura“ buvo patikėta pagaminti aukštos kokybės langus. Bendrovei „Gipura“ mechaninėse dirbtuvėse teko sumontuoti 600 m2 išskirtinės konstrukcijos PVC langų.
„Tai sustiprinti, tvirti, ilgalaikiai ir jūriniam klimatui pritaikyti langai, pagaminti ir sumontuoti naudojant patikimus sprendimus. Mes atsižvelgėme į tai, kad langai bus montuojami pastate, stovinčiame ant jūros kranto, ties vandens linija. Kadangi langai bus jūros zonoje, kur juos nuolatos veiks stipraus vėjo apkrovos, drėgmė ir šaltis, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas gaminių ir jų montavimo kokybei, furnitūros ilgalaikiškumui“, – sakė projekto vadovas Arvydas Zubrickas.
Langai išsiskirs netradicine spalva. Pasirinkta praktiška aliuminio ir sidabro imitacijos išorinė langų spalva puikiai dera prie pastato fasado.
„Vertinant krovininio terminalo darbo specifiką, kur neišvengiamai bus nemažai dulkių, užsakovo pageidavimu, vidinei langų pusei buvo pasirinkta ta pati spalva. Tokia spalva išsiskiria praktiškumu ir išlaiko stilių“, – aiškino pašnekovas.
Kai kurie langai yra labai aukšti – iki 30 m altitudės. Juos montuojant buvo būtina įvertinti gaminių svorį ir vėjo apkrovą pajūrio zonoje. Tam buvo numatyti specialūs tarpiniai sustiprinti fasadiniai jungiamieji profiliai.
Bendrovei „Gipura“ teko įvykdyti techniniame projekte nurodytas sąlygas, pavyzdžiui, kad PVC profilio išorinių sienelių storis būtų ne mažesnis kaip 3 mm. Dar vienas reikalavimas – langus armuoti visu perimetru cinkuoto plieno profiliais, kurių sienelės storis ne mažesnis kaip 1,5 mm. Bendrovės atstovas pasidžiaugė, kad tie reikalavimai atitiko elementarų „Gipura“ gaminamų PVC langų standartą. „Turbūt faktas, kad mūsų produkcija atitinka aukštus kokybės standartus ir dažnai lenkia projektuose nurodytus techninius reikalavimus, lemia partnerių pasitikėjimą mūsų produkcija ir darbais“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat projekte numatyta, kad languose būtų naudojamos specialios tarpinės, pagamintos iš EPDM, TPE, PCE mišinio arba silikono.
Šiuolaikiškos inžinerinės sistemos
Pagal įmonės „COWI“ techninių projektų sprendinius įrengti plečiamo bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ terminalo technikos remonto ir technikos priežiūros centro inžinerines sistemas patikėta klaipėdiečių bendrovei „Pineka“. Ši įmonė turi daugiau kaip 20 metų pastatų inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo patirtį.
Per du statybos etapus bendrovė „Pineka“ mechaninėse dirbtuvėse įrengs vandentiekio, dujotiekio, nuotekų šalinimo, šildymo ir vėdinimo sistemas, užtikrins šilumos gamybą, procesų valdymą ir automatizaciją. Visos inžinerinės sistemos atitiks šiuolaikinius energijos naudojimo efektyvumo ir kitokius reikalavimus.
Bendrovės „Pineka“ direktorius Saulius Mikelkevičius mano, kad darbas šiame objekte yra ypatingas.
„Statomas objektas ypatingas patalpų gabaritais, kuriuos lemia jų paskirtis. Tai atliekamus darbus daro sudėtingesnius, jiems reikia ypač aukštos kvalifikacijos ir patirties. Be to, darbai vyksta uosto teritorijoje, bendradarbiaujant su daug kitus darbus atliekančių subrangovų, įvairius sprendinius nuolat derinant su generaliniais rangovais ir galutiniais užsakovais. Todėl laikome garbe, kad bendrovė „YIT Kausta“ mus pasirinko dirbti tokiame sudėtingame ir svarbiame Klaipėdos uosto plėtros projekte, kurį inicijavo MSC – viena didžiausių pasaulyje konteinerių vežimo kompanijų“, – sakė direktorius.
Atsižvelgė į uosto apkrovas
Statomame mechaninių dirbtuvių pastate inžinerinius darbus atlieka bendrovės „Pineka“ subrangovas klaipėdiečių įmonė „AJ Turtas“. Ši bendrovė tiesia vidaus vandentiekį – geriamojo karšto ir šalto vandens bei gaisro gesinimo, taip pat įrengia nuotekų tinklus bei šilumos gamybos sistemas.
„Lietaus nuotekoms naudojome specialiai šiam pastatui suprojektuotą PVC-U klijuojamą sifoninę vakuuminę sistemą, kuri yra efektyvesnė ir kompaktiškesnė nei paprasta lietaus nuvedimo sistema. Ši sistema yra paprasčiau ir greičiau montuojama. Tai leido netgi anksčiau nei buvo nustatyti ir taip trumpi terminai atiduoti darbų frontus kitiems rangovams“, – pasakojo bendrovės „AJ Turtas“ gamybos direktorius Linas Matusevičius.
Įrengdama gamybinių nuotekų sistemą, bendrovė naudojo gana aukštos stiprumo klasės (iki 90 tonų) trapus ir latakus, atsižvelgdama į jūrų uostui, kur apkrovos yra labai didelės, keliamus reikalavimus.
Priešgaisrinio vandentiekio vamzdynai buvo montuojami pagal vieną pažangiausių darbų metodų – ne virinant ar sriegiant, o naudojant specialias apkabas vamzdynams sujungti, tai leido sutrumpinti darbų laiką.
Pasak pašnekovo, jiems teko prisidėti prie išties ypatingo objekto, kuriame taikyti labai įdomūs inžineriniai sprendimai, o kokybei kelti aukšti reikalavimai.
Atlikti darbams buvo skirti gana trumpi terminai. Pavyzdžiui, įrengti visas inžinerines sistemas bendrovei „AJ Turtas“ teko mažiau nei per pusmetį. Spalį pradėję darbus jie juos privalo pabaigti jau kovo pradžioje.
„Tiekimo terminai buvo labai glausti, tad viskas turėjo būtų itin gerai sustyguota, be jokios galimybės nukrypti į šoną“, – pasakojo L. Matusevičius.
Katilai leidžia sutaupyti kuro
Vandens šildymo katilus bei garo katilą konteinerių paskirstymo centrui tiekė bendrovė „Viessmann“. Šios bendrovės projektų inžinierius Andrius Žvirblis pasakojo, kad vandens šildymo katilai šildo termofikacinį vandenį, tiekiamą į šildymo sistemą, o garas nepakeičiamas technologinių procesų metu. Taip yra dėl to, kad išgarinant vandenį garo pavidalu gaunamas 6,4 karto didesnis energijos kiekis, nei turi vanduo. Šis energijos kiekis perduodamas technologiniams procesams vykdyti.
„Šiam objektui parinktas 2 t-h garo katilas. Mes komplektuojame visus katilinės darbui reikalingus komponentus, taip užtikrindami jų tarpusavio suderinamumą ir duodami garantiją visiems tiekiamiems komponentams“, – teigė A. Žvirblis.
Garo katilinės svarbiausias komponentas yra garo katilas. Nuo jo labiausiai priklauso katilinės darbo efektyvumas: garo kokybė, jo tiekimo patikimumas, katilinės saugumas, ekonominis efektyvumas, t. y. kuro sąnaudos, katilinės teršalų emisijos.
„Viessmann“ gamina didelio vandens tūrio su didele ertme garui katilus. Jų pranašumas tas, kad tokie katilai turi mažus pakuros įtempius, todėl degimo metu susidaro mažiau azoto oksidų. Degiklių degimą katile galima preciziškai sureguliuoti, išlaikant minimalų deguonies kiekį dūmuose ir sutaupyti per metus papildomai apie 3 proc. kuro. Katilams su „suspausta“ pakura, turinčia didelius šiluminius įtempius, tai nebūtų įgyvendinama.
Dėl didelės ertmės garui katilai „Viessmann“ tiekia aukštos kokybės garą, be vandens lašelių. Tai dažnai būna svarbu jautriems technologiniams procesams.
Garo katilų „Viessmann“ konstrukcija yra trijų dūmų eigų. Dūmų vertimosi kameros aušinamos vandeniu, todėl deginant išsiskirianti šiluma perduodama tiesiogiai vandeniui, o ne betonui, kaip atsitinka konkurentų gaminiuose, taikant pigesnės konstrukcijos, kuriai reikia dūmų vertimosi kamerų apmūrijimo, variantą. Šis konstrukcinis katilo ypatumas sutaupo dar apie 2–3 proc. kuro, palyginti su apmūrijimo variantu“, – aiškino A. Žvirblis.
Vienos geriausių dangų
Mechaninių dirbtuvių stogas buvo dengtas vienomis geriausių hidroizoliacinių medžiagų Lietuvoje, pagamintų bendrovėje „Mida LT“. Ši įmonė yra vienintelė ritininių stogo dangų ir bituminių čerpių gamintoja Baltijos šalyse.
Stogui nupirkta 9 tūkst. m2 prilydomos daugiasluoksnės dangos, tinkamiausios vėjuotam jūriniam klimatui.
Hidroizoliaciniam plokščiojo stogo plokštumos sluoksniui bei kitų inžinerinių statinių hidroizoliacijai įrengti pasirinktos dvi dangos: viršutinė – MIDA BALT PV S4b ir apatinė – MIDA BALT PV S3s. Šis stogo dangų derinys pasirinktas įvertinus tai, kad krovinių paskirstymo centras stovės uoste, prie pat jūros, kur yra daugiau drėgmės ir vėjo. Statinio konstrukcija turi atlaikyti net dideles audras. Taigi pasirinktos dangos yra lanksčios, tvirtos, atsparios tempimui.
Armuojamoji medžiaga ritinių viduje yra poliesteris, jo kiekis – 200 g kvadratiniam metrui. Membranos atsparumas tempimui – 900/650 (N/50mm). Atsparumas nutekėjimui aukštesnėje temperatūroje siekia apie 100 laipsnių.
Anot bendrovės „Mida LT“ techninio konsultanto Aleksėjaus Lisovskio, „MIDA BALT“ grupės medžiagas renkasi profesionalai, racionaliai vertinantys statinio kokybės bei kainos santykį ir jo eksploatavimo ilgalaikiškumą. Glaudžiai bendradarbiaujant su projektuotojais ir instruktoriais, taip pat su rangovais, įrengti stogo hidroizoliacijos sprendiniai atitinka aukščiausius Europoje keliamus reikalavimus.
„Dirbtuvių statiniui nustatyta pirma žaibosaugos kategorija, todėl pagal gaisrinės saugos skaičiavimus buvo suprojektuota ir sumontuota aktyvioji žaibosaugos sistema „Tesla“, – atkreipė dėmesį gamintojų atstovai UAB „Energosfera“.
Dangos dideliems stogams
Bendrovės „Mida LT“ tiektos dangos atitinka visus Lietuvos priešgaisrinės saugos reikalavimus. Stogo konstrukcija atitinka BROOF išorinės liepsnos paveikių stogams ir stogų dangų klasifikavimo ataskaitą, išduotą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centro.
Viršutiniam šilumos izoliacijos sluoksniui pasirinktos nedegios, apkrovą laikančios 20 mm storio šilumos izoliacijos plokštės iš akmens vatos.
Stogui apšiltinti naudotas polistireninis putplastis EPS 80 bei kieta akmens vata ant profiliuoto skardos pagrindo. Šios medžiagos pritaikytos didelio ploto stogams dengti.
Pritaikyta milžiniškoms apkrovoms
Visus terminalo infrastruktūros įrengimo darbus atlieka Suomijos kapitalo įmonė „Lemminkainen Lietuva“.
Konteinerių paskirstymo centro statybų darbai vyksta keliais etapais. Pirmojo darbų etapo metu 2013 m. „Progreso“ teritorijoje buvo įrengtos konteinerių sandėliavimo ir krovininio transporto aikštelės ir įrengti trys konteinerių sandėliavimo blokai (vienas jų – šaldytuvams) „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje.
„Kadangi šiame projekte vykdomi neeiliniai ir didelės apimties statybos darbai, projektą būtų galima pavadinti savotišku iššūkiu, nes darbai vyksta uosto ir muitinės teritorijoje. Taip pat statybos darbus turime suderinti su nepertraukiamai vykdomais konteinerių krovos darbais – tai tarsi sudėtinga operacija, atliekama gyvam organizmui“, – vaizdžiai apie jiems tekusią užduotį pasakojo bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ Vakarų regiono direktorius Algirdas Alūzas.
Konteinerių terminalo danga bus ypatinga, turėsianti atlaikyti didžiules (iki 90 tonų) apkrovas. Tai kelis kartus viršija įprasto automobilių transporto ašines apkrovas. Todėl pagal techninio projekto sprendinius čia turi būti įrengta specifinės konstrukcijos danga – ant įprastinių žvyro pagrindų klojamas 30 cm storio sucementuotos skaldos sluoksnis, o ant jo – trys asfalto sluoksniai. Iš viso bus paklota 90 500 m2 asfalto dangų „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje ir 44 tūkst. m2 buvusios „Progreso“ bendrovės teritorijoje.
Įrengiamos gelžbetoninės „pagalvės“
Prieš klojant dangas, įrengiami drenažo, lietaus ir buitinių nuotekų, geriamojo ir priešgaisrinio vandentiekio, šilumos, dujų, elektros ir ryšių tinklai. Konteineriams atremti įrengiamos tvirtos gelžbetoninės „pagalvės“.
Lietaus vandeniui surinkti statoma gelžbetoninių plyšinių latakų sistema, konteinerių-šaldytuvų elektrai prijungti ir prižiūrėti – penkių aukštų estakados. Kad centras būtų patikimai aprūpintas elektros energija, įrengiamos penkios transformatorinės pastotės, o prožektoriai teritorijai apšviesti montuojami ant 40 m aukščio atramų.
Specialiesiems darbams atlikti buvo pasitelkti subrangovai – labiausiai patyrusios ir stipriausios regiono įmonės.
Technikos remonto ir priežiūros centro-mechaninių dirbtuvių duomenys
Plotas – 6 106 kv. m
Tūris – 86 632 kub. m
Ilgis – 167,5 m
Plotis – 32 m
Aukštis – 35 m
Suprojektuotų inžinerinių tinklų ilgiai
3 260 m vandentiekio tinklų
850 m buitinių nuotekų šalinimo tinklų
5 550 m paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų
190 m gamybinių nuotekų tinklų
3 900 m drenažo tinklų
Bendras terminalo dangų plotas
182 908 kv. m „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje
81 624 kv. m buvusio „Progreso“ teritorijoje