Kaip sekasi gelbėti Gedimino kalną: kokia nauda iš baltos plėvelės ir kas bus daroma toliau

Gedimino kalnasPraėjusią vasarą vilniečius ir miesto svečius nustebino netikėtas reginys – sostinės centre stūksantis Gedimino kalnas buvo apdengtas balta plėvele.

Tai, anot specialistų, turėjo būti apsauga nuo išorės veiksnių, siekiant kuo ilgiau išsaugoti pavojingai byrantį kalno šlaitą.

Kai liepos mėnesį buvo pradėti laikini šlaito apsaugos darbai, Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas Andrius Končius tikino, kad ši priemonė laikinai saugos kalną nuo dar didesnių griūčių. Panašu, kad apsauga iš tiesų buvo itin ribota, o gruntas jau virsta ir per apsauginę tvorą. Vis tik geodezijos specialistų dar viena kalno šlaito griūtis jų nenustebino – jie to net gi tikėjosi.

Kaip sakė Lietuvos geodezijos tarnybos (LGT) specialistas Vidas Mikutėnas, nežinia, kas būtų nutikę, jei šlaitas nebūtų buvęs uždengtas. „Po didžiųjų nuošliaužų dalis grunto liko kabėti „ant plauko“. Gruntas sudrėko ir ėmė slinkti žemyn“, – aiškino specialistas.



Paklaustas, kaip numatyta gelbėti kalną, V. Mikutėnas aiškino, kad jau pradėti vykdyti elektrinės tomografijos tyrimai.

„Vykdomas viso kalno varžų modelio sudarymas. Bus išsiaiškinta, kurios kalno vietos stipriausios, kurios silpniausios, kad būtų galima pradėti tvirtinimo darbus. Tai nedestrukciniai tyrimai. Vėliau reiks tikrinti gręžimu ir bus gauta informacija, pagal kurią bus daromos išvados“, – sakė V. Mikutėnas.

Anot jo, kapitalinis kalno remontas bus vykdomas per artimiausius dvejus – penkerius metus.

Sušaukė pasitarimą

Portalui lrytas.lt susisiekus su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, buvo pranešta, kad direktorė kaip tik sušaukusi pasitarimą su specialistais dėl ir vėl griūvančio kalno šlaito.

Prieš keletą mėnesių muziejaus direktorė Birutė Kulnytė teigė, kad bus tvarkoma ne tik vieta, kur nuslinko nuošliauža, bet ir visas kalno perimetras, kartu tvarkoma ir atraminė pilies liekanų siena. Planuojama atlikti kalno būklės tyrimus.

Anksčiau B. Kulnytė yra sakiusi, kad laikinai sutvirtinta griūvanti kalno dalis gali neištverti lietingo sezono „Pašalinome nuošliaužą, sutvirtinome tą vietą, bet juk tai laikina priemonė. Lietus – tikras peilis Gedimino kalnui“, – sakė direktorė.

Žada tvarkyti iš esmės

Stiprinti Gedimino pilies kalno šlaitą nuspręsta po to, kai dar vasario mėnesį nuslinko dalis paviršinio grunto. Ateityje planuojama nuardyti neautentišką mūrą, stiprinti pilies liekanų pamatus poliais, įrengti drenažo tinklus, pakloti tašyto granito trinkeles, įrengti granitinius laiptus, kur reikia, įrengti stogelius. Taip pat pakeisti kai kur esančias medines stogo konstrukcijas į skardines.

Numatyta išardyti pietiniame šlaite esančio šaltinėlį supančius statinius: atramines sienutes su laiptais, grindinį, įrengti betoninius šulinius, kurie reguliuotų vandens lygį, įgręžti polius šlaite, nuardyta dabartinio tako dalis bus užpilama gruntu.

Šlaite planuojama iš grunto planuojama suformuoti savotiškus „laiptus“, gruntas būtų maišomas su žvyru, įrengiamos pinutės, klojamas geotinklas, formuojamos velėnos. Darbams atlikti šiemet buvo numatyta kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų, kitąmet – dar apie 400 tūkst. eurų.

Šaltinis: technologijos.lt

Share This Post
1 komentaras
  1. Ar tikrai racionalu buvo prieš keletą metų šalinti medžius ir krūmus kalno šlaituose?! Juk tokio statumo šlaituose žolės šaknys nepajėgios atsispirti grunto erozijai, sustabdyti jos. Be abejo, nesu šios konkrečios problemos specialistas, bet ar ne per didelis antropogeninis krūvis planuojamas ir jau patiriamas Nemuno salai Kaune?

Rašyti komentarą