LGMA ekspedicijos dalyviai Etiopijos keliais nuvažiavo 3500 kilometrų. Jie driekėsi bekraštėmis savanos platybėmis, pusdykumėmis, kalnų miškais, bėgo pro tankiai žmonių gyvenamas gyvenvietes, nesibaigiančius žemdirbystės laukus, leidosi ir kilo Didžiojo Afrikos lūžio šlaitais.
Viso maršruto metu ekspedicijos dalyviai vykdė geografinius tyrimus, stebėjimus, fiksavo dalykinę informaciją, diskutavo, darė išvadas. Toks keliavimo būdas, ekspedicijos dalyvių nuomone, pasitvirtino 100 proc., nes keliauti ekspediciškai, atradėjiškai, o juo labiau Afrikoje, kai kraštovaizdžiai keičiasi kaip kaleidoskopas, o kiekviena diena ar net pusdienis žada vis kažką naujo, pasūdyto „dakariškais” išgyvenimais – nepamirštami įspūdžiai. Ekspedicijos dalyvių transporto priemones – autobusiuką Toyota ir vieną visureigį (Nissan Patrol) puošė specialiai šiai ekspedicijai sukurtas logotipas. Svarbiausia, jog jame visą kelionę puikavosi įrašas anglų kalba „Lietuvos geografijos mokytojai“.
Dėkoju visiems prie tyrimų, stebėjimų ir informacijos rinkimo prisidėjusiems bendrakeleiviams.
.
Vandens ir oro temperatūros matavimas.
Šiai kelionei Lietuvos hidrologijos ir meteorologijos centro direktorės pavaduotoja Vida Augulienė parūpino profesionalų termometrą oro ir vandens temperatūrai matuoti (GTH 175/Pt), kuris tapo neatsiejamu palydovu visos kelionės metu. Oro temperatūrai matuoti taip pat naudotas prietaisas KONIG HC-UV10. Taip pat buvo matuojamas UV stiprumas. Stebėjimus vykdė Vida Augulienė ir Jurgis Šeškus.
Oro temperatūra iš viso buvo matuota 63 kartus. Matavimai pagal galimybes buvo atliekami ryte, dieną ir vakare. Aukščiausia oro temperatūra išmatuota pietų Etiopijoje, prie Turmi gyvenvietės, sausojoje savanoje. Šešėlyje lapkričio 2 d., 20 val., termometras rodė 39,6° C oro temperatūrą.
Žemiausia oro temperatūra užfiksuota kalnuose, 2450 m aukštyje virš jūros lygio, Lalibelos miestelyje. Lapkričio 14 d., 6 val.30 min. temperatūra tesiekė 12,4° C šilumos.
Aukščiausia oro temperatūra saulėje išmatuota trumpo sustojimo Alabos gyvenvietės apylinkėse lapkričio 6 d., 16 val. 00 min., Didžiojo Afrikos lūžio pakraštyje. Tą kartą termometras rodė 41,0° C oro temperatūrą.
Ekspedicijos dalyviai visą kelionę jautė oro temperatūros kontrastus. Dėl platumos dienos metu, nesvarbu aukštis virš jūros lygio, saulė ypač kaitri, tačiau tamsiuoju paros metu didesniuose aukščiuose oro temperatūra beveik visada nukrisdavo žemiau 20° ir matavimu metu vidutiniškai svyruodavo tarp 16–18° C.
.
 |
 |
 |
Vandens temperatūra.
Matavimai atlikti pietinėje Etiopijos dalyje, Omo upėje, tekančioje į Turkanos ežerą. 4° šiaurės platumos lygiagretėje tekančiame upės ruože išmatuota 27,7° C paviršinio vandens temperatūra. Tokia aukšta temperatūra sudaro prielaidas upėje gyventi krokodilams, kurie, deja, gyvenvietės ruože išgaudyti ir pasirodo retais atvejais, daugiausia, migruodami tarp Turkanos ežero ir Omo upės vidurupio. Beje, Turkanos ežeras garsėja gausiausia krokodilų pupuliacija Žemėje. Per Omo upę ekspedicijos dalyviai kėlėsi tradiciniais mediniais luotais, išskobtais iš vientiso medžio kamieno. Nors krokodilų nematėme, persikėlimas per Omo upę du kartus visiems keliautojams įsirėžė kaip nepamirštamas nuotykis. Upė gabena daug smulkių sąnašų, kurios nudažo vandenį rusva spalva. Iš pirmo įspūdžio užterštą vandenį čiabuviai, desanešų genties, be jokios baimės geria. Tai vienintelis ir patikimas, nes Omo upė niekada neišdžiūva, vandens šaltinis. Upe plaukė kritusios karvės palaikai, o vietiniai vaikai varžėsi su mūsų luotais, kas greičiau pasieks kitą krantą.
 |
 |
 |
.
.
Vandens temperatūros matavimai buvo tęsiami ir šiaurinėje Etiopijoje, aukščiausiai esančiame ir didžiausiame Etiopijos Tanos ežere. Patvenktinis ežeras apima milžinišką plotą ir driekiasi iki horizonto, dėl to beveik drąsiai jį galima vadinti „jūra”. 1250 m virš jūros lygio telkšantis ežeras slepia daug paslapčių, visų pirma, susijusių su etiopų ortodoksų bažnyčia, mat jo salose ir pusiasaliuose išliko kelios dešimtys ypač senų bažnyčių. Ekspedicijos dalyviai aplankė kelias tokias unikalias bažnyčias, o joms pasiekti plaukė Tanos ežeru motoriniu laivu. Vandens temperatūra ežere, toliau nuo kranto, išmatuota 22,3° C, tačiau matuojant pakrantėje, kur sekliau ir vanduo geriau įšyla, termometras rodė 23,5° C paviršinio vandens temperatūrą. Iš pietrytinio ežero pakraščio išteka Mėlynasis Nilas, kurio ištakas, specialiu susitarimu, pavyko pamatyti ir ekspedicijos dalyviams. Ištakos yra sekliame, beveik žmonių veiklos netrikdomame ežero-upės ruože. Čia ekspedicijos dalyviai nuščiuvo, netikėtai pamatę begemotus. Jų foto medžioklė užtruko, tačiau įspūdis, stebint gyvūną natūralioje aplinkoje, – nepamirštamas.
Aukščių matavimai.
Ekspedicijoje visą laiką buvo stebimas aukštis virš jūros lygio. Naudoti du prietaisai – Garmin 60x bei į Samsung 6 mobilųjį telefoną instaliuota speciali programa AllSportGPS.
Aukščiausia užfiksuota vieta buvo, vykstant iš Adis Abebos, kai reikėjo užkilti į Etiopijos plokščiakalnį. Šiame kelio ruože užfiksuotas 3308 m virš jūros aukštis. Šiame aukštyje plėtojama žemdirbystė, kraštovaizdis stipriai sukultūrintas, o gyventojų tankumas gerokai mažesnis.
.
Ypatingą užduotį ekspedicijos dalyviai atliko Didžiajame Afrikos lūžyje (oficialus pavadinimas). Taip pat vadintinas Didžiuoju Afrikos riftiniu slėniu, o apatinė jo vieta tiesiog grabenu. Kai kuriems keliautojams šis objektas buvo svajonės išsipildymas. Lūžio topografija labai vaizdinga ir geografiška. Lūžį (grabeną) kirtome tris kartus, stebėdami, kaip keičiasi reljefas, kokie jo ypatumai. Tuo tikslu specialia programa fiksavome vertikaliąsias aukščių žymas ir jas siejome su nuvažiuotu atstumu. Visi duomenys automatiškai virsdavo vertikaliuoju pjūviu, daugiau nei vaizdžiai rodžiusiu, kaip išsidėstęs lūžis, koks jo profilis.
Žemiau pateiktas ekspedicijoje užfiksuotas pjūvis per Didįjį Afrikos lūžį pietinėje Etiopijos dalyje. Tokį pjūvį įmanoma nubrėžti tik esant konkrečioje vietoje.
Pjūvio paveikslas rodo, kad lūžio pakraščiai matavimo vietoje yra gerokai aukščiau virš jūros lygio ir maždaug siekia 1200–1500 m v.j.l. Į lūžį nusileidžiama gana stačiais šlaitais. Bėgant kilometrams, akivaizdžiai kilo oro temperatūra, keitėsi augmenija, kito kraštovaizdis. Lūžio dugnas pakankamai plokščias, iškyla ir atsiveria vulkaninės kilmės uolienos, daugiausia bazaltai, vulkaniniai tufai. Lūžio dugnu teka upė, kurios vandeniu drėkinami laukai (medvilnė).
Apie tris valandas užtrukęs tranzitas per Didįjį Afrikos lūžį leido išmatuoti ir patį grabeno plotį. Matavimo vietoje jis buvo maždaug 40 kilometrų pločio. Nuo dugno apačios lūžio pakraščiuose buvo matyti vulkanų kūgius primenančios viršūnės, kas bylojo, jog palyginti rami žemė pasiruošusi bet kada parodyti savo jėgą.
.
Aukščių matavimai buvo atliekami ir kitose Etiopijos vietose. Viena iš tokių – Simeno kalnų nacionalinis parkas, iki kurio ekspedicijos dalyviai važiavo iš Gondero miesto. Buvo tikimąsi, kad tą dieną bus pasiektas ekspedicijos aukščio rekordas, nes parkas apima aukščiausias Etiopijos plokščiakalnio teritorijas. Mūsų transporto priemonės pakilo į 3200 m aukštį., tačiau net ir neilgas, bet labai vaizdingas žygis tokiame aukštyje leido pajusti išretėjusį orą. Programa tą dieną užfiksavo štai tokį aukščių profilį. Jis yra simetriškas, nes pirmyn ir atgal buvo vykstama tuo pačiu maršrutu.
Etnografiniai tyrimai.
Ekspedicijos maršrutas driekėsi per 16 didesnių ir mažesnių tautų bei genčių teritorijas. Susitikimai su čiabuviais, jų panašumai ir skirtybės, unikalumas bus pristatytas atskiru straipsniu su šūsniu nuostabą keliančių nuotraukų.
Augalijos ir gyvūnijos stebėjimas.
Etiopija nėra safarių kraštas, kaip kad Kenija ar Tanzanija, nes labai daug gyvūnų išnaikinta, siekiant apsirūpinti maistu, ypač pilietinio karo metu, taip pat sparčiai daugėjant gyventojų dėl nelegalios medžioklės, tačiau ekspedicijos dalyviai vis dėlto pamatė nemažai gyvūnų, ypač paukščių. Apie tai, kas pamatyta iš faunos ir floros, bus parengtas atskiras straipsnis.
.
„Aš myliu geografija” šūkis lydėjo keliautojus visą kelionę. Šiuo užrašu vilkinčių geografų – ekspedicijos dalyvių – marškinėliai buvo užfiksuoti pačiose įvairiausiose Etiopijos vietovėse. LGMA paliko pėdsaką Etiopijoje.
.
Jūs dar nesate keliavę su LGMA? Vadinasi, dar nesatę atvertę šio puslapio savo kelionių kraityje. Kviečiu visus geografus pažinti pasaulį kitaip – geografiškai. Jau 2017 metais kviečiame į pakartotinę, bet dar labiau subrandintą ekspediciją po Islandiją, taip pat dar nepatyrusiems gruziniško svetingumo – į Gruziją, į Didįjį ir Mažąjį Kaukazą. Sekite LGMA kelionių naujienas.
LGMA ekspedicijos po Etiopiją vadovas
Rytas Šalna
(nuotraukos autoriaus)