G. Sarafinas: Lietuva ne Sirija, bet beveik pusė aštuntokų nori emigruoti

19 proc. Lietuvos ketvirtokų ir 43 proc. aštuntokų norėtų išvykti iš Lietuvos ir nuolat gyventi kitoje šalyje. Tokius 2015 metų mokinių apklausos rezultatus žurnale „Reitingai“ skelbia Nacionalinis egzaminų centras.

„Nors Lietuva nėra nei Sirija, nei Afganistanas, nei Irakas, nei pas mus žemės drebėjimų vyksta, bet kažkas mūsų valstybėje vyksta ne taip, ne į tą pusę, [kažkas] dramatiškai ydingo, nes šiandien, kai atliekamos vaikų apklausos, 19 proc. Lietuvos ketvirtokų nori emigruoti. Dar baisesnis vaizdas, kai apklausi aštuntokus, – trečiadienį spaudos konferencijos metu teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. – Aš nežinau, kas vyksta mokyklose, šeimose, ką jie šnekasi.“

34 proc. aštuntokų nelaiko savęs Lietuvos patriotais, 37,6 proc. jų nepasitiki Lietuvos institutais – Prezidentu ir Vyriausybe.

„Jie vaikai, mažai patyrę tokių neigiamų patirčių, jie turėtų mylėti savo kraštą. Jie nemyli, jie nori emigruoti“, – apklausos rezultatais stebisi G. Sarafinas.

NEC direktorės pavaduotojo Prano Gudyno nuomone, tokius rezultatus lemia jaunų žmonių nesėkmės siekiant mokslo aukštumų bei gyvenamoji aplinka.

„Iš tiesų patriotizmas, meilė savam kraštui, noras jame gyventi, kurti ir supratimas, kad prie savo šalies klestėjimo reikia ir pačiam prisidėti, formuojasi gana natūraliai, jeigu jaunas žmogus patiria aplinkinių žmonių meilę, supratimą, pagalbą ir jeigu jis savo vaikystės bei jaunystės gyvenamojoje vietovėje sulaukia vienokios ar kitokios sėkmės.

Jeigu paaugliui sekasi mokslai, jeigu jis pelno prizines vietas įvairiose olimpiadose arba sulaukia sėkmės sporto ar meno konkursuose, arba jeigu save realizuoja užsiimdamas kita veikla […], tuomet jis tikrai nenori emigruoti ir taip pamažu formuojasi patriotiška asmenybė“, – žurnalui „Reitingai“ pasakoja P.Gudynas.

Tyrimo duomenimis, tarp vaikų, kuriems pilietinės vertybės nesvarbios, kurie puoselėja norą emigruoti ir kurie nelaiko savęs tėvynės patriotais, daugumą sudaro tie, kurių mokslo pasiekimai menki, kurių nedžiugina mokyklos aplinka. Tokiems moksleiviams sekasi tik anglų kalbos pamokose.

Vaikai, anot P.Gudyno, yra įsitikinę, kad Lietuvoje nebus sėkmingi ir laimingi: „Todėl pilietinis ir patriotinis ugdymas mūsų mokyklose turėtų būti sutvarkytas taip, kad nuo vaikų akių ir ausų nukristų užsidėtieji blokai, kad jie būtų perprogramuoti į augimo mentalitetą ir kad jiems būtų parodyta: Lietuvoje kiekvienas besistengiantis ir daug dirbantis žmogus gali pasiekti, kiekvienas yra atsakingas pats už save“

Šaltinis: 15min.lt