Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialisto Sauliaus Sidabro pakviesti apžiūrėjo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Medsėdžių geomorfologinį draustinį ir jame esantį neseniai atrastą piliakalnį.
Medsėdžių piliakalnis yra limnoglacialinės plokščiakalvės pietuose tarp dviejų gilių stačiašlaičių šaltiniuotų raguvų. Aikštelė, kurios aukštis virš jūros vandens lygio kyla nuo 163 iki 170 m šiaurės rytų kryptimi, yra apjuosta 6–10 m aukščio šlaitais, išskyrus tą dalį, kuri jungiasi su plokščiakalvės viršumi. Piliakalnis įsikūręs ant natūralios erozinės formos, išnaudojant gamtos sukurtus privalumus. Iš viršaus čia slūgso smulkutis aleuritingas-molingas smėlis, nusėdęs ledo protirpoje tyvuliavusiame ledo tirpsmo vandens baseine.
Medsėdžių piliakalnis / A. Grigienės nuotr.
Kita galima piliavietė (kol kas archeologų netirta ir nepatvirtinta) Sauliaus Sidabro manymu yra šiaurės vakarinėje tos pačios plokščiakalvės dalyje. Čia tarp gilių raguvų stūkso du įspūdingi atragiai „Dvyniai“. Stačiais šlaitais, siauromis keteromis, lygiagrečiai vienas šalia kito vingiuodami jie užsibaigia ties vakaruose plytinčiu ledo luisto išgulėtu duburiu. Vienas atragis baigiasi šioms formoms nebūdingu terasuosu išplatėjimu. Negalima atmesti prielaidos, kad tai gali būti ir žmogaus rankomis suformuotos terasos. Čia jau žodį turėtų tarti archeologai. Be to, netoliese raguvos šlaito viršutinėje dalyje barsukų urvų smėlio išrausose radome smulkių granitinių gerai apgludintų riedulių. Tai nebūdinga limnoglacialinėms aleuritingoms nuosėdoms, todėl tikėtina, kad rieduliai šiose nuosėdose guli ne „in situ“, o yra atnešti žmogaus.
Pati Medsėdžių plokščiakalvė taip pat yra unikali, nes beveik aplink visą kalvą plyti siaura keiminė limnoglacialinė terasa, susiformavusi ant plokščiakalvės šlaito. Tai nustatyta panaudojus LIDAR (lazerinio erdvinio paviršiaus skenavimo) duomenis ir gręžiniais patikrinus nuosėdų sudėtį.
Šaltinis: GEOnaujienos/alkas.lt