Ji yra 12-metė moksleivė, siekianti tapti gydytoja. Tačiau Masalanabo Modjadji (Masalanabo Modžadži) nėra paprasta paauglė: ji – vienintelė tradicinė Pietų Afrikos vadovė, teigianti turinti mistinių galių prišaukti lietų.
Karalienė Modjadji yra balobedų valdovė; ši etninė gentis gyvena Limpopo provincijoje Pietų Afrikos Respublikos šiaurėje.
Oficialiai ji bus karūnuota, kai sulauks 18 metų, nors sostą paveldėjo 2005-aisiais, būdama vos trijų mėnesių, kai mirė ankstesnė karalienė, jos motina.
Iki karūnavimo Masalanabo nedaro jokių viešų pareiškimų.
Tačiau naujienų agentūrai AFP pavyko su ja susitikti Johanesburgo priemiestyje, kur ji gyvena su globėju Mathole Motshekga (Matole Močekga), kalbančiu mergaitės vardu.
Iš mokyklos Masalanabo parvežė įprastu sedanu, ji greit persirengė iš juodų uniforminių treningų į baltos ir juodos spalvos tradicinį chalatą, o plaukus susirišo įvairiaspalviu karoliukais puoštu raiščiu.
Ji tyliai sėdėjo prie globėjo, atidžiai klausėsi ir šypsojosi.
„Ji žino, kad ji gimė tokios padėties, tad jai nereikia skubėti“, – pasakoja M. Motshekga, mergaitę apibūdinantis kaip „lietaus deivės atstovę Žemėje“.
„Ji nori būti gerai pasirengusi, nes pasaulis šiuolaikinis, o jos pavaldiniai bus išsilavinę žmonės, todėl ji nori įgyti išsilavinimą, kad neatsiliktų nuo laikmečio“, – teigia globėjas.
Karališkos pareigos
Masalanabo užims dinastijos sostą protėvių kaime Modžadžisklofe, esančiame derlingame Molototsi slėnyje, už 400 km į šiaurę nuo Johanesburgo.
Dabartinėje pietryčių Zimbabvėje prasidėjusiai monarchijai jau daugiau kaip 200 metų vadovauja moterys.
Jos motina buvo pirmoji karalienė, mokėjusi skaityti ir rašyti. Ji kalbėjo angliškai, naudojosi kompiuteriu ir vairavo automobilį.
Po ilgos kampanijos ir ginčų dėl paveldėjimo, balobedų karalienę pirmąkart po apartheido oficialiai pripažino pagal Pietų Afrikos įstatymus.
Taigi, pagal 1996 m. Konstituciją, numatančią genčių dalyvavimą demokratiniame PAR valdyme, karališkoji šeima galės gauti vyriausybės pinigų, kai karalienei sukaks 18 metų.
„Pirmą kartą Pietų Afrikos Respublikos istorijoje turėsime teisiškai pripažintą karalienę“, – teigia M. Motshekga, atstovaujantis parlamente Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) partijai. Jis irgi yra balobedų genties narys.
Jo teigimu, Masalanabo, kuri yra susitikusi su prezidentu Jacobu Zuma (Džeikobu Zuma), turi draugų ir yra užsiregistravusi socialiniuose tinkluose, bet taip pat ruošiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp karališkųjų pareigų ir kasdienio gyvenimo realijų.
Kai nebūna mokykloje ir nežaidžia su draugais, mergaitė laiką leidžia su M. Motshekgos žmona Angie Motshekga (Endže Močekga), kuri yra šalies pagrindinio išsilavinimo ministrė ir Masalanabo globėja.
„Jos aptarinėja viską nuo politikos iki tradicijų“, – pasakoja jis.
Kasmetinės lietaus apeigos
Per mokyklos atostogas Masalanabo, kurios vyresnysis brolis studijuoja universitete, keliauja į karališkuosius rūmus Modžadžisklofo kaime, kur dalyvauja ankstyvuosiuose inicijavimo mokymuose.
Modjadji giminės atstovai Pietų pusrutulio pavasarį tradiciškai atlieka apeigas lietui prišaukti.
Karalienės vadovaujamos apeigos, kuriose dalyvauti gali tik karališkosios šeimos nariai, penkis savaitgalius vyksta penkiose skirtingose šventyklose.
Jei viskas vyksta pagal planą, paskutinę dieną iškrenta pirmasis sezono lietus. Pietų Afrikos Respublikoje tai būtų puiki žinia, nes pastaruoju metu šalis kentėjo nuo smarkios sausros.
Per apeigas rūmų kieme, kur griežtai draudžiama avėti batus, dalyvauja specialiai išrinkta karvė, geriamas tradicinis alus, dainuojama ir šokama.
„Galiausiai visą naktį šokame pagal ypatingas dieviškas dainas,“ – sakė Modjadji karališkosios tarybos vadovas Johnas Malatji (Džonas Malatdžis).
„Ir vyras, ir moteris“
Tradiciniai valdovai Pietų Afrikos Respublikoje formalių valdžios įgaliojimų, tačiau yra įtakingi, o vyriausybės pinigų trokšta visi.
Zulų genties karalius Goodwillas Zwelithini (Gudvilas Zvelitinis) vien šiemet gaus 59 milijonus randų (4 mln. eurų), iš kurių apmokės už kelių karališkųjų rūmų, šešių žmonų ir beveik 30 vaikų išlaikymą.
Lietaus karalienę jos bendruomenė laiko „šventu asmeniu“, teigia Vitso universiteto kultūros antropologas Davidas Coplandas (Deividas Koplandas).
Jo teigimu, jos pareiga šiuolaikinėje visuomenėje – atspindėti „dvasinį tapatybės jausmą ir ypatingas galias, kurias žmonės priskiria popiežiui“.
Karalienės šeimyninis gyvenimas taip pat bus ypatingas.
Po karūnavimo ji susituoks su keliomis netekėjusiomis moterimis, o jų šeimoms sumokės „lobolo“ – pinigus, kuriuos naujosios žmonos šeimai paprastai moka vyras.
Žmonos tuomet su karališkaisiais giminaičiais susilauks vaikų, kurie bus laikomi karalienės palikuoniais. Ji taip pat gali susilaukti vaikų, tačiau tik su vienu giminaičiu, kurio tapatybė išlieka paslaptyje.
„Karalienė yra ir vyras, ir moteris. Taip ji plečia savo šeimą“, – pasakoja M. Motshekga.
Pietų Afrikoje tos pačios lyties asmenų santuokos leidžiamos nuo 2006 m., tačiau balobedų karalienei tai ne naujiena.
„Mes tai darome jau ne vieną šimtmetį. Tai mūsų būdas“, – priduria jis.
Šaltinis: technologijos.lt