Lietuvos 100-mečiui: lietuvių išeiviai JAV, Čikaga

CikagaPagal JAV gyventojų surašymą šioje šalyje lietuvių – beveik 700 tūkst. Tai didžiausia ir svarbiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų. JAV gausu lietuviško paveldo, ypač Rytinėje pakrantėje ir pramoniniuose Vidurio vakarų miestuose, o didžiausia lietuvių bendruomenė susitelkusi – Čikagos didmiestyje

Lietuviai emigravo į JAV trimis skirtingais laikotarpiais, vadinamosiomis „bangomis“. Pirmoji banga plūdo XIX a. pabaigoje. Dešimtys tūkstančių lietuvių iškeitė savo darbus tėvynės žemės ūkyje į Pensilvanijos kasyklas, Čikagos skerdyklas ir kitų didmiesčių gamyklas. Prastai mokėdami angliškai jie įkūrė savo rajonus ir bendruomenės, laikraščius ir orkestrus, pastatė be galo puošnias bažnyčias (atsižvelgiant į kuklų jų gyvenimo būdą), o dabar ilsis po masyviais lietuviškais antkapiais. Pirmoji banga buvo sustabdyta 1908 m. apribojusi imigraciją, bet jos palikimas liko.

Pirmosios bangos emigrantai XX a. antrajame dešimtmetyje protestuoja už Lietuvos laisvę. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausomai dalis Amerikos lietuvių grįžo padėti savo tėvynei.

Antroji banga atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Žmonės, sugebėję ištrūkti iš sovietinio pragaro maždaug 1948 m. pagaliau gavo teisę palikti perpildytas pabėgėlių stovyklas Vokietijoje. JAV, niekada nepripažinusios Lietuvos okupacijos, juos priėmė. Tai buvo daugiausiai elitas: intelektualai, menininkai. Jausdamiesi ištremti iš tėvynės (o ne palikę ją dėl skurdo) jie nusiteikę labai patriotiškai, dalyvauja lietuvių sambūriuose, kurių svarbiausi – lietuviškos bažnyčios. Net daugybė žmonių gimusių antrosios bangos imigrantų šeimose jau po to, kai šie paliko Lietuvą, jaučia kur kas didesnį ryšį su Lietuva nei naująja tėvyne.

Didžiulė antroji imigrantų banga sunkiai kovojo siekdama pranešti pasauliui apie Lietuvos reikalus ir okupacijos žiaurumus. Ji faktiškai įkūrė visą Lietuvos valstybę tremtyje su vyriausybe Vašingtone, nuosava Konstitucija, Parlamentu, lietuviškomis leidyklomis, gebėjusiomis net išleisti daugiatomę enciklopediją. Nenuilstamas jų darbas prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. – kaip tik tada, kai laikas jau pradėjo iš lėto šienauti antrosios bangos imigrantus. Kai kurie jų tuomet paliko patogius gyvenimus JAV ir grįžo į ką tik atkurtą Lietuvą bei padėjo jai savo sukaupta patirtimi: tai ir prezidentas V. Adamkus, kandidatai į prezidentus S. Lozoraitis, K. Bobelis, ne vienas verslininkas.

Dipukai laive 1949 m. gabenančiame juos į naują gyvenimą JAV (pav. kairėje). Čia jie įkūrė savo bendruomenes, tokias kaip aplink šią naują Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčią Čikagos Marquette Park rajone (pav. dešinėje).

Trečioji imigrantų banga atvyko po nepriklausomybės atkūrimo. Ją skatino ekonominės priežastys: Lietuvos ekonomiką sugriovė sovietinio valdymo dešimtmečiai. Vienu metu daugiau nei pusė gavusių turistines JAV vizas taip ir nebegrįždavo į Lietuvą. O juk ir pačias vizas tik mažumai išduodavo. Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą šis srautas sumenko, nes dauguma emigrantų ėmė rinktis Europos šalis. Trečioji imigrantų banga mažiau save sieja su lietuvių bendruomene, o po sovietinio valstybinio ateizmo dešimtmečių ji ir mažiau religinga. Tad lietuviškų parapijų, stipriausių ir akivaizdžiausių amerikos lietuvių bendruomenės branduolių, narių skaičiai sumenko ir XXI a. pirmame dešimtmetyje JAV vyskupijos puolė jas naikinti, parduodamos ir griaudamos bažnyčias. O šios bažnyčios alsuoja Lietuvos dvasia labiau, nei bet kuri pačioje Lietuvoje esanti šventovė – kartais net gali kilti abejonių, labiau Dievui ar Tėvynei pašlovinti jos statytos. Dekore gausu freskų iš Lietuvos istorijos, trispalvių, Lietuvos miestų nuotraukų ir dar daug, daug kitų atsiminimų. Todėl paskubėkite – dalies to, ką dar galite pamatyti dabar, po kelių metų gali ir nebelikti.

Lietuvos minimuziejėlis Šv. Antano bažnyčioje Detroite. Senųjų lietuvių imigrantų klubai ir parapijos paprastai pilnos su Lietuva susijusių simbolių. ©Augustinas Žemaitis.

Čikaga laikoma Amerikos lietuvių sostine. Čia yra keli istoriniai lietuvių rajonai ir dvi Lietuvos garvei pavadintos gatvės. Lietuviai pastatė daug bažnyčių, kurių puošniausia Šv. Kryžiaus Back of the Yards rajone (1913). Yra dvi didžiulės lietuvių kapinės: katalikiškos Šv. Kazimiero ir su konkrečia religija nesiejamos Lietuvių nacionalinės kapinės. Lietuviams pastatyti paminklai ir atminimo lentos, garsiausias kurių yra S. Dariaus ir S. Girėno memorialas. Seniausias pasaulio lietuviškas laikraštis leidžiamas būtent Čikagoje nuo 1909 ir vadinasi Draugas. Yra galimybių paskanauti lietuviškų patiekalų (nors ir mažiau nei 1990 m. ar anksčiau). Taip pat yra Balzeko lietuvių kultūros muziejus, didžiausias toks už Lietuvos ribų.

Bendra taisyklė yra kad kiekvienas didmiestis, tokiu buvęs ir XX a. pradžioje, turi lietuvių benduromenes ir paveldą, ypač bažnyčias ir kapines, kartais – pokyliams naudotas lietuvių sales. Tarp tokių miestų Klivlandas ir Detroitas prie didžiųjų ežerų, Bostonas, Baltimorė, Niujorkas ir Filadelfija Naujojoje Anglijoje. Los Andželas yra vienintelis Vakarų miestas turintis lietuvių bendruomenė ir bažnyčią – nes vakarinė JAV dalis buvo kur kas rečiau apgyvendinta antrosios ir (ypač) pirmosios lietuvių bangų laikais.

Pensilvanijoje lietuviai gyvena mažuose miesteliuose, kai kur sudarydami daugiau nei dešimtadalį jų žmonių. Shenandoah net būdavo vadinama Amerikos Vilniumi. Tokiose vietose galima aptikti lietuvių bažnyčias ir kapines (deja daug bažnyčių, kaip XIX. neogotikinė Shenandoah šventovė, buvo nugriautos arba nebenaudojamos religinėms reikmėms). Kasulaičio ežeras Pensilvanijoje yra vienas retų lietuviškų vietovardžių Amerikoje.

JAV sostinėje Vašingtone yra Lietuvos ambasada, sovietų okupacijos laikais veikusi kaip lietuvių tautos centras.

Čikaga (Ilinojus, JAV)

Ilinojuje gyvena apie 80 000 lietuvių – tai svarbiausias lietuvių telkinys už lietuvos ribų. Ši lietuvių bendruomenė turi ilgą istoriją. Lietuviai pradėjo keltis į Čikagą XIX a. pabaigoje, kartu su lenkais, vokiečiais, airiais dirbo milžiniškose skerdyklose. Iki Pirmojo pasaulinio karo Čikagoje buvo daugiau lietuvių nei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste (1900 m. – 14 000, 1924 m. – jau 80 000).

Čikagos skerdyklos Back of the Yards rajone tuomet padarė tikrą gyvulininkystės revoliuciją: pirmąsyk pasaulio istorijoje paskersti gyvūnai būdavo vežami geležinkeliais, laivais į prekybos vietas už tūkstančių kilometrų: Niujorką, Vašingtoną, Bostoną ir kitur. Iki tol įsigyti jautienos – tai reiškė nueiti pas vietinį jaučių veisėją ir nusipirkti skerdienos. Nuo tada viskas yra kaip dabar. Darbas skerdyklose pašaliniams atrodė žiauriai, apie jį žurnalistas Aptonas Sinkleras parašė tikrais faktais pagrįstą garsią knygą “Džiunglės” (“Jungle”, 1906 m.). Pagrindiniai jos herojai – lietuvių imigrantų šeima – pasirinkti neatsitiktinai: lietuvių darbininkų skaičių skerdyklose viršijo tik lenkai. XX a. antroje pusėje garsiosios Čikagos skerdyklos nugriautos.

Dalis lietuvių užsidirbę grįžo į tėvynę, kitiems tėvyne tapo JAV. Bet Lietuvos jie niekad nepamiršo: statė itin puošnias bažnyčias, kuriose laikytos vien lietuviškos mišios, jos buvo lietuvių bendruomenės centrai (~1930 m. Čikagoje būta 14 lietuviškų bažnyčių – daugiau, nei bet kuriame pasaulio mieste iki pat ~1993 m., kuomet tikintiesiems grąžintos Vilniaus parapijos). Kiekviena bažnyčia savo laiku buvo lietuviško rajonėlio centras, o pagrindinė lietuvių zona vis stūmėsi: iš Back of the Yards ir Bridžporto prieškariu/tarpukariu į Marquette (Market) parką ~1950 m., kai Čikagą užplūdo kitokie lietuviai: intelgentiški pabėgėliai nuo sovietų. Marquette parkas buvo didžiausias kada nors buvęs lietuvių rajonas už Lietuvos ribų; jį perėmus juodaodžiams lietuvių rajono Čikagoje nebeliko, bet bendruomenės centras yra Lemonto priemiestyje.

Back of the Yards lietuviškas paveldas

Tarp prieškario lietuviškų bažnyčių nuostabiausia ir didžiausia – neobarokinė 1913 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia Back of the Yards rajone (netoli žymiųjų skerdyklų vietos), įtraukta ir į kelionių vadovus po miestą. Prie jos įėjimo iki šiol išlikęs užrašas “Lietuvių Rymo katalikų bažnyčia” (tais prieškario laikais Roma dar tebevadinta Rymu), lietuviškos pamaldos nuo maždaug 2002 m. čia nebevyksta, lietuviška parapija panaikinta dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje, bažnyčia atiduota imigrantų iš Lotynų Amerikos dominuojamai parapijai. Rajone irgi vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia gana apleista (mišios čionai vyksta tik sekmadieniais), tačiau vis tiek puošni. Jos skliautai puošti scenomis iš Lietuvos ir Amerikos istorijos.

Šv. Kryžiaus bažnyčia ir lietuviška lentelė ant jos. ©Augustinas Žemaitis.

Bridžporto (Bridgeport) lietuviškas paveldas

Bridžporto (Bridgeport) rajone iki šiol yra Lituanica Avenue vadinama gatvė. Čia gyveno, savajam skrydžiui ruošėsi ir S. Darius bei S. Girėnas, iki šiol esantys itin svarbūs Amerikos lietuviams.

Bridžporte seniau akį džiugino aukšta Šv. Jurgio neogotikinė šventovė. Ji buvo seniausia lietuviška Čikagos parapija (1909 m.). Tačiau 1990 m. ji vyskupo sprendimu nugriauta ir dabar pakeista nauju namu, prieš tai parapijonims padovanojus skulptūras ir baldus vienai parapijai ką tik nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Ją primena tik kryžius, kažkodėl išlikęs Open Street Map internetiniame žemėlapyje.

Triaukštis mokyklos pastatas – kurį 1916 m. Amerikos lietuvių almanachas skelbė gražiausia lietuviška mokykla Amerikoje, turėjusia 450 mokinių, 1500 vietų salė – tebestovi, bet tai dabar – Filipo Armoro mokykla, su lietuvybe nieko bendro neturinti. Tik užrašas “MOKYKLA ŠV. JURGIO K.” nepanaikintas.

Šv. Jurgio bažnyčia Bridžporte (nugriauta; kairėje), parapijos mokykla (viršuje dešinėje) ir parapijos namai (apačioje karėje). Mokyklos pastatas tebestovi, ant jo yra lietuviškas užrašas.

Nebeliko Bridžporte ir 1914 m. įsteigto lietuviško teatro “Milda”, kurio salės dydis (1000 vietų) nebūtų padaręs gėdos ne tik imigrantų bendruomenėms. Dar didesnę salę turėjo 1929 m. teatras “Ramova”. Šio iškaba dar kabo, bet pastatas apleistas – visgi tūkstančiai čikagiečių norėtų išgelbėti šį seną teatrą. Nors pavadinimas lietuviškas, interjeras čia ispaniško stiliaus.

Bridžporto Ramovos teatras su gerai išsilaikiusiomis tarpukario iškabomis. Google Street View.

Pilzeno (Pilsen) lietuviškas paveldas

Tarpukariu Čikagoje buvo 11 lietuviškų katalikų bažnyčių, kiekviena savo lietuvių rajonėlio centre, su lietuviška mokykla, parduotuvėlėmis, restoranėliais aplink. Vienas iš Čikagos rajonų anais laikais turėjo net dvi lietuvių bažnyčias. Tai – Pilzenas (Pilsen), taip pat esantis ir vieninteliu istoriniu lietuvių rajonu, į kurį iš miesto centro galima nueiti pėsčiomis.

Įspūdingesnė čia – neoromaninė Dievo išminties bažnyčia (717 W. 18th Street) statyta 1927 m.; nuo ~1960 m. čia vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia įsteigė čia persikėlę gretimos Bridžporto Šv. Jurgio parapijos lietuviai.

Čikagą išvagojus JAV įprastiems pakeltiems greitkeliams, kuriais priemiesčių gyventojai kasdien lekia į darbą centre, Dievo išminties bažnyčia aplinkoje nebedominuoja. Google Street View.

Uždarytos dauguma Čikagos lietuvių bažnyčių 1985-1990 m. Tuomet neliko ir kuklesniosios Pilzeno Aušros Vartų Marijos bažnyčios, kuri veikė gyvenamąjį namą primenančiame dviaukščiame pastate (pirmajame aukšte – maldų salė, antrajame – parapijos mokykla). Ji prijungta prie Šv. Pauliaus parapijos, tačiau iki 2013 m. uždarymo jos pavadinimas dar buvo išlikęs mokyklos pavadinime. Čikagos laikraščiai rašė, kad jos varpai po uždarymo dingo, bet metalo laužo darbuotojas, pastebėjęs ant išlydymui priduoto varpo lietuvišką užrašą, pranešė apie tai vyskupijai, kuri vieną varpą vėl įsigijo ir nuo 2013 m., po 15 m. pertraukos, šis vėl skamba naujoje Tinley Park bažnyčioje; ant jo parašyta “Varpe, varpeli, liūdnai skambėdamas priminki stebuklingą Aušros Vartų Madoną Lietuvoje, kur priešai mus persekioja. Guosk mūsų priespaudą kenčiančius tautiečius. Šauk mus maldai, į Bažnyčią, jos vardu, kad jaustumėmės Dievo avinėliais. Šauk tris kart į dieną, nepailsdamas vesk mirusiuosius savo garsu. Nuo šitos dienos kalbėk gyviesiems ir vesk į kapines mirusiuosius.”.

Marquette (Market) parko lietuviškas paveldas

1908 m. JAV apribojo imigraciją ir lietuvių emigrantų srautai pasuko į Pietų Ameriką. Bet 1944 m. antroji sovietinė Lietuvos okupacija reiškė lietuvių tautai naują tragediją. Į Ameriką pasitraukė iki 100 000 žmonių – daugiausiai elitas. Tai – vadinamieji dipukai (nuo angl. DP – displaced person), arba antroji imigrantų į JAV banga. Ji atgaivino JAV lietuvių bendruomenes, jų tarpe ir Čikagos.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo lietuviška bažnyčia Marquette Park rajone. ©Augustinas Žemaitis.

Pokariu senieji lietuvių kvartalai dar išliko, bet stipriausias lietuvių rajonas susikūrė dar piečiau – į rytus nuo Marquette parko. Apie 1960 m. iš 45 000 jo gyventojų (tiek, kiek visoje Marijampolėje) net 30 000 buvo lietuviai, daugiausiai inteligentiški ir turtingi pokario pabėgėliai. Čia iki šiol driekiasi Lithuanian Plaza vardu 1970 m. pavadinta gatvė. Šioje gatvėje – nuosaiki, bet senovinių bruožų tebeturinti didelė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Ji statyta apie 1957 m. ir leidžia įsivaizduoti, kaip būtų atrodžiusios to meto bažnyčios, jei jas sovietų valdžia būtų leidusi statyti Lietuvoje. Visur jaučiasi ilgesys prarastai tėvynei: plazda trispalvė, bažnyčios šonuose – tautinės mozaikos, pvz. “Mindaugo karūnavimas”, fasade Marijos su kūdikiu horeljefai, kiekvienas skirtas skirtingai šventai vietai Lietuvoje (Šiluvai, Žemaičių Kalvarijai…), viduje – panašūs vitražai. Bažnyčią projektavo Jonas Mulokas, interjerą – V. K. Jonynas; kartu šie Amerikos lietuviai vėliau pastatė ir daugiau pokario bažnyčių, sukurdami savotišką “Amerikos lietuvių stilių”, derinusį liaudies architektūros formas, gotikos ir baroko detales, modernias medžiagas bei Lietuvos istorijos ir geografijos įkvėptus vaizdinius. Bažnyčioje 2014 m. lietuviškos mišios tebelaikomos.

Mindaugo karūnavimo mozaika – viena daugybės Marijos gimimo bažnyčios lietuviškų detalių. ©Augustinas Žemaitis.

Tačiau pats Lithuanian Plaza rajonas dabar gyvenamas juodaodžių, kurie čia ėmė keltis apie 1970 m. ir lietuviai ilgainiui pasitraukė. Dalis namų apleista, bet Lithuanian Plaza gatvėje dar galima išvysti jau nutriušusių trispalvės ar vyčio motyvais išdažytų sienų. Uždaryti ir paskutiniai lietuviški restoranai, dar veikę 2005 m. Štai buvo toks “Antano kampas”, kuris dabar išnuomojamas. Vos kelių metų senumo planuose tebepažymėtas ir “Gintaras Club”. Bet klestėjimo dešimtmečiais lietuviškos įstaigos (nuo parduotuvių iki kredito unijų) čia būdavo skaičiuojamos dešimtimis – daugumos jau nė pėdsako neliko.

Lietuvos gabalėliai Lithuanian Plaza gatvėje. ©Augustinas Žemaitis.

Šiame rajone dar yra didžiulis Šv. Kazimiero seserų moterų vienuolynas, palaikantis ypatingus ryšius su Lietuva, ir gatvė, kuriai suteiktas vienuolyno įkūrėjos Marijos Kaupas, gimusios 1880 m. Ramygaloje, vardas. Ir milžiniški vienuolių kazimieriečių projektai: parapijos mokykla, Šv. Kryžiaus ligoninė. Tokių senų masyvių pastatų sunkiai rasi Lietuvos miestuose, išskyrus Vilnių ar Kauną.

Marquette parko šiaurės rytiniame kampe stovi art deco stiliaus paminklas Dariui ir Girėnui, statytas 1935 m. Į jo atidengimą tais metais susirinko 60 tūkstančių žmonių. Skrydžio metinės tebešvenčiamos, tik dabar susirenka tik koks 100 lietuvių.

Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Marquette parko šiaurrytiniame kampe. ©Augustinas Žemaitis.

Šiauriau Marquette parko yra senutėlė plytinė buvusi Lietuvių liuteronų bažnyčia. Dabar pastatas priklauso daugiausiai juodaodžių Širdžių Bažnyčios parapijai.

Į vakarus nuo Marquette parko stūkso kiti du svarbūs lietuviams objektai – Balzeko lietuvių kultūros muziejus (įsteigtas 1966 m. ir didžiausias toks už Lietuvos ribų, Pietų Pulaskio kelias 6500) bei laikraščio “Draugas” redakcija. “Draugas” – seniausias leidinys pasaulyje, be pertrūkių leidžiamas lietuvių kalba. Pirmasis numeris išėjo 1909 m. Ilgą laiką buvęs dienraščiu, “Draugas” nuo 2011 m. leidžiamas tris kartus per savaitę. Priešingai nei ne lietuviams priklausantis “Čikagos aidas”, “Draugas” savo interneto puslapyje skelbia vien savo medžiagą (o ne dalinasi su Lietuvos portalais).

Įėjimas į Balzeko muziejų. Gretima gatvė turi Stenlio Balzeko garbės vardą. Google Street View.

Piečiausiosios Čikagos lietuviškas paveldas

Dar toliau į pietus esantys rajonai – jau grynai afroamerikiečių teritorija (kurių mažuma katalikai). Čia lietuvių rajonėliai sunyko seniau. Štai South Chicago baltųjų tebegyvena vos 1,92%. Tenykštė vienaukštė Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia (8801 S Saginaw) uždaryta 1986 m., dabar McKinley mokyklos dalis (mokykla, beje, statyta 1953 m. kaip parapinė). Greta – senesnė zakristija, tarp zakristijos ir bažnyčios kunigas laikė gyvūnus.

Šv. Juozapo bažnyčia – viena mažiausių Čikagos lietuvių bažnyčių. Google Street View.

Panašus likimas ištiko Chicago Heights priemiesčio Šv. Kazmiero bažnyčią (283 E 14th Street, uždaryta 1987 m.) – atrodančią lyg senutėlis istoristinis dviaukštis namas, kadaise glaudusią ir mokyklą (anuometė maniera atminimo lentas iškalti akmenyje išsaugojo lietuvišką užrašą). Dabar ją supa tušti sklypai.

Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia Rouzlande (Roseland; vos 0,42% baltųjų) su įdomiu metaliniu bokšteliu 1989 m. parduota baptistams; pastariesiems rajone irgi nelengva, bažnyčia itin kentėjo nuo vagysčių. Jos bokštas primena Marquette parko Mergelės Marijos gimimo bažnyčios bokštą. Jos autorius – tarpukario Kauno architektas-modernistas Stasys Kudokas (suprojektavęs ir Karininkų ramovę, Kauko laiptus).

Buvusi Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia Rouzlande. Google Street view.

Katalikiška tebėra Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vest Pulmane (0,56% baltųjų), 12433 S Halsted St, statyta gotikos įtakotu modernizmu 1959 m. Parapija įsteigta 1913 m. ir 2013 m. šventė šimtmetį, bet su lietuviais ji jau neturi nieko bendro (nors liko katalikiška). Pulmanas kadaise garsėjo pasaulinės reikšmės geležinkelio vagonų fabriku. Šiandieninė pietų Čikaga kaip dieną ir naktis skiriasi nuo anuometės (1900-1915 m., kuomet steigėsi lietuvių parapijos), pramonė žlugusi ~1970 m., kiti ir žmonės.

Kiti Čikagos lietuvių rajonėliai (Cicero, Braiton Parkas)

Čikagoje yra ir daugiau senųjų lietuviškų bažnyčių. 1911 m. įkurtoje Cicero rajono Šv. Antano parapijoje (1510 S 49th Ct) tebevyksta lietuviškos mišios (greta angliškų ir ispaniškų). Didžiulis šios bažnyčios pastatas labai įspūdingas, greta – sena mokykla, irgi padabinta lietuviškais užrašais.

Neoromaninė Cicero Šv. Antano bažnyčia – vienas įspūdingiausių lietuvių pastatų Amerikoje. Mokykla ir kiti parapijos namai – už nugaros. Google Street View.
Masyvus Šv. Antano parapijos mokyklos pastatas su lietuvišku užrašu. Google Street View.

Braitono parko rajono lietuviška Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapija (2745 W. 44th St.) irgi sena, įkurta 1914 m., bet bažnyčia – modernios architektūros (1963 m.). Rajonas irgi dabar labiau ispanakalbis.

Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje gausu ir pasaulietinių lietuvių institucijų. Google Street View.

Braiton Parke tebestovi Gedimino stulpais ir Jogailos kryžiais išdabinti Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės namai. Šauliai, kaip ir daug patriotinių bei religinių Lietuvos organizacijų, sovietų buvo uždrausti ir persekiojami, bet tęsė savo veiklą Amerikoje.

Šaulių pastatas Čikagos Braitono Parke. Google Street View.

Braiton Parke anksčiau buvo ir unikalus Amerikos karo veteranų organizacijos “Amerikos legionas” (American Legion) 271 skyrius, pavadintas Dariaus-Girėno garbei ir rengęs daug renginių. Daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skyrius tebeveikia, bet narių jau mažiau, o dviaukštis istorinis pastatas (adr. W 44th, prie S Western Ave) dabar naudojamas Way Church bažnyčios.

Tarp Braiton Parko ir Marquette Parko rajonų, prie Geidž Parko [Gage Park] stūkso vienas pagrindinių Čikagos lietuvių objektų: masyvus Lietuvių jaunimo centras, išdabintas stilizuotu Vyčiu (5620 S Claremont Avenue). Jį 1958 m. įkūrė jėzuitai; sovietams Lietuvoje uždarius vienuolynus čia net buvo Lietuvos jėzuitų provincijos centras. Tai dar vienas Šaltojo karo eros objektas skirtas kiek tik įmanoma ginti lietuvybę nuo asimiliacijos iki Lietuva bus išlaisvinta. Čia gausu lietuviškų renginių, yra lietuviška koplyčia.

Į Lietuvių jaunimo centrą ilgainiui atsikėlė ir daugybė kitų Amerikos lietuvių institucijų, 1981 m. suformavusios Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą – didžiausią lietuvišką mokslinę organizaciją už Lietuvos ribų. Jame veikia Pasaulio lietuvių archyvas ir kiti archyvai (muzikologijos, medicinos, fotografijų, audio-video, dailės), kuriuose saugomi daugiausiai žymių Amerikos lietuvių, tačiau ir Amerikoje atsikliuvę kitų lietuvių darbai. Mokslinę sekciją, leidžiančią knygas ir rengiančią mokymus, sudaro Lituanistikos institutas, Pedagoginis lituanistikos institutas, Lietuvių genocido tyrimo centras Amerikoje. Yra ir muziejėlių: lietuvių, lietuvių medicinos, Ramovėnų laisvės kovų.

Pagrindinis įėjimas į Lietuvių jaunimo centrą su Vyčiu virš durų. Google Street View.

Į Čikagą gyventi kėlėsi ir lietuviai iš Mažosios Lietuvos. Jie steigė kuklias išvaizda liuteronų bažnyčias. Siono liuteronų bažnyčia (įkurta 1910 m., bet perstatyta) tebesiūlo lietuviškas pamaldas Oak Lawn rajone (9000 Menard Avenue). Dar veikia ir Tėviškės lietuvių bažnyčia (5129 Wolf Road, Western Springs).

Čikagos lietuvių liuteronų Siono bažnyčia nedidelė, bet pats jos buvimas įrodo, kad Čikagos lietuvių bendruomenė tokia didžiulė, kad joje sėkmingai gyvuoja net ‘mažuma mažumoje’ – liuteronai. Google Street View.

Čikaga labai ištįsusi ir keli jos priemiesčiai (Geris, Rytų Čikaga) yra jau kitoje valstijoje – Indianoje. Ten irgi yra senos lietuvių bendruomenės, aprašytos straipsnyje apie Indianą.

Lietuvių kapinės pietinėje Čikagoje

Anapilin iškeliavę lietuviai dar nuo prieškario buvo laidojami lietuviškose kapinėse. Didžiausios yra Šv. Kazimiero katalikiškos kapinės, įkurtos 1903 m. pačiuose Čikagos pietuose. Anksčiau lentelė prie jų skelbė “Lietuvių kapinės”, bet 1997 m. ji nuimta. Tai ne pirmas toks veiksmas – 1965 m. kardinolas Kodis išėmė žodį “lietuvių” iš kapinių pavadinimo, bet anuomet pokario imigrantai sukėlė didžiulį ažiotažą. Tai – tik vienas daugelio panašių epizodų XX a. antros pusės Čikagos lietuvių istorijoje. Štai 1972 m. Čikagos lietuviai net užsakė lėktuvą į Romą idant surengtų protestą Šv. Petro aikštėje prieš pirmosios komunijos lietuvių vaikams teikimą anglų kalba.

Nuo 1997 m. Šv. Kazimiero kapinėse imti laidoti ir lotynų amerkiečiai – nūnai didžiausia katalikiška Čikagos bendruomenė. Visgi masyvūs lietuviški antkapiai, statyti aštuonis dešimtmečius, nustelbia menkas amerikietiškas plokšteles. Atrodo, kad čia palaidotas ištisas didžiulis miestas ir visur – vien lietuviškos pavardės, kai kurios sutrumpintos, parašytos angliškais rašmenimis. Čionai ilsisi ir tarpukario generolas Povilas Plechavičius, 1949 m. kaip dipukas pasitraukęs į Ameriką. Yra paminklas Romui Kalantai, pastatytas 1972 m. išsyk po susideginimo, sukėlusio Čikagoje didelius protestus už Lietuvos laisvę.

Paminklas Romui Kalantai Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. ©Augustinas Žemaitis.

Kitos lietuviškos kapinės rymo greta miškelio jau už oficialių Čikagos ribų, Džasitise (Justice). Tai – Lietuvių tautinės kapinės (Lithuanian National Cemetery), ir žodis “lietuvių” čia tebeišlikęs pavadinime. Jos įkurtos 1911 m., kuomet vietos klebonas nesutiko Šv. Kazimiero kapinėse laidoti lietuvių bendruomenėse aktyviai nedalyvavusių žmonių. Čia yra apie 2500 kapų, tarp palaidotųjų – prezidentas Kazys Grinius (palaikai 1994 m. perkelti į Lietuvą, bet antkapis liko). Gražūs art nouveau stiliaus paviljonai.

Art deco stiliaus pastatas Lietuvių tautinėse kapinėse. ©Augustinas Žemaitis.

Naujasis lietuvybės centras Lemonte

Būtent čia, pietvakariniuose Čikagos priemiesčiuose, ir yra šiandieninis lietuvių centras. Kita vertus, po Marquette Park sunykimo lietuvių rajono Čikagoje nebeliko – niekur lietuviai nebesudaro bent 5% procentų gyventojų. Bet motorizuotoje Amerikoje keliasdešimt kilometrų nuvažiuoti – ne kliūtis. 1987 m. Lemonto priemiestyje atidarytas “Pasaulio lietuvių centras“, kur vyksta įvairūs renginiai, koncertai, Čikagos lietuvių krepšinio lygos varžybos, yra ir sporto, aktų salės, mokykla, J. Matulaičio koplyčia. Į pietvakarius nuo Čikagos įsikūręs ir lietuviškas restoranas Grand Duke, pakeitęs uždarytuosius Marquette Park ir Bridžporto rajonuose.

Antrajame pagal dydį mieste Midway oro uoste netoli nuo kurio istoriškai koncentravosi lietuvių bendruomenės, 1993 m. atidengta atminimo lenta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui, 2008 m. sugrąžinta po rekonstrukcijos.

Lietuviški atspindžiai šiaurinėje Čikagoje

Nors dauguma lietuvių bendruomenių Čikagoje yra skurdesniuose miesto pietuose, turtingesnėje miesto šiaurėje taip pat buvo Šv. Mykolo lietuviška bažnyčia (nugriauta). Iki pat šiol ten veikia Telšių ješiva (Telshe yeshiva) – žydų religinė mokykla, pavadinta Telšių garbei, mat ji įkurta kaip padalinys Klivlende veikiančios Telšių ješivos, o pastaroji – Telšių žydų.

Didesnė lietuvių bendruomenė yra šiauriniame primiestyje Vokigane (Waukegan), kuris aprašytas atskirai.

Lietuviško paveldo Čikagoje žemėlapiai

Lietuviško paveldo visoje Čikagos aglomeracijoje žemėlapis (žaliai pažymėtos vietos žemėlapis žemiau).
Pietinės čikagos lietuviško paveldo žemėlapis (žaliai pažymėtų vietų žemėlapiai žemiau).
Čikagos Market (Marquette) parko rajono lietuviško paveldo žemėlapis (rajonas dar vadinamas Lithuania Plaza arba Chicago Lawn).
Čikagos Bridžporto rajono lietuviško paveldo žemėlapis.

Šaltinis: http://global.truelithuania.com/  Augustinas Žemaitis

Share This Post
1 komentaras
  1. Straipsnis grąžino į vaikystę ir jaunystę, kai mamai adresuotuose laiškuose jau buvo rašoma apie tai kas ir minima šiame straipsnyje.Dar iki šiol saugau atviruką,išleistą 1972 metais Tėvynės Mylėtojų Draugijos Amerikoje lėšomis. Jame lietuvių ir anglų kalbomis minima Lietuvos nepriklausomybė. Nurodomi 1918 metai. Atviruke daug lietuviškos simbolikos ir užrašas ” Amžina garbė didvyriams,žuvusiems už Lietuvos laisvę ir jos vaikų gerovę.”
    Ten ne tik Lietuvos, bet ir mano išsibarsčiusios giminės istorijos dalis.Ir kaip džiugu, kad straipsnis pasirodė būtent dabar, kai dažniau nei visada prisimename savo tautos istoriją.
    Su artėjančiu Atkurtos Lietuvos Šimtmečiu, kolegos.Pažinkim, kad ir kokia liūdna būtų,savo tautos istoriją.Gal vertėtų mums geografams vykti ieškoti lietuviškų šaknų būtent ten?

Rašyti komentarą