Paskutinę vasaros dieną Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė 2018-2019 m. mokslo metų naujienas. „Metas nukarūnuoti valstybinius brandos egzaminus“, – teigė ministrė, tačiau pridūrė, kad jokiu būdu jų neatsisakoma.
Ministrė pažymėjo, kad šįmet iššūkių tikrai daug: nuo mokytojų rengimo pokyčių iki egzaminų sistemos tobulinimo.
„Iššūkių sistemoje tikrai yra ir visi pokyčiai, kurie vyksta, turi būti susieti su tuo, kad tuos iššūkius visi kartu galėtume spręsti, – teigė ministrė J. Petrauskienė. – Bendrai situacija palyginus su pernai metais, skaičiai yra kiek pasikeitę. Pirmiausia tam turi įtakos demografinė situacija. Kalbant apie mokyklų skaičių, apie mokinių skaičių. Mažiausiai kinta pirmokų skaičius, jei lyginame su aukštesnių klasių mokiniais, tai rodo, kad demografinė kreivė šioje vietoje yra stabilizavusis. Tuo metu abiturientų skaičius keičiasi. Šiais mokslo metais mokyklas baigs 7,5 proc. mažiau abiturientų nei pernai.“
Ministrės teigimu, naujus mokslo metus ŠMM pasitinka įdiegdama aštuonias pagrindines naujoves.
Ministrė J. Petrauskienė pažymėjo, kad šįmet bus gerokai atnaujintas informacinių technologijų (IT) ugdymas. „Pradinukai mokysis informacinių technologijų. Visi pirmų-dvyliktų klasių moksleiviai mokysis“, – pažymėjo J. Petrauskienė pridurdama, kad IT ugdymas nuo pirmos klasės šįmet bus vykdomas 90 mokyklų.
Daugiau mokyklų išbandys ir integralų gamtamokslinį ugdymą. Pernai tai buvo įdiegta tik 19 mokyklų, šįmet jau 70.
Ministrė pažymėjo, kad pradėta ir mokytojų rengimo pertvarka. „Tikėtis rezultatų greitų tikrai negalėtume, nes šioje srityje daugiau nei dešimt metų dideliu pagreičiu riedėjoma atgal nuo kalno, dabar iššūkis – greitai riedantį akmenį sustabdyti ir kelti į viršų“, – teigė J. Petrauskienė.
Vienas iš žingsnių šioje naujienoje – galimybė tapti dviejų dalykų mokytoju.
Beje, šįmet valstybė net keturiasdešimčiai žmonių skyrė lėšų, kad šie galėtų studijuoti dvejose aukštosiose mokyklose ir įgiję žinių tapti savo srities profesionaliais pedagogais.
Šįmet finansavimas mokykloms didinamas 33 mln. eurų, tačiau papildomas finansavimas neišsprendžia visų ugdymo įstaigų problemų. Anot ministrės, viena iš problemų ir perpildytos klasės, kuriose mokytojams per sunku dirbti. „Turime perpildytas klases, kur mokosi virš trisdešimt mokinių, kai kuriais atvejais 35. Tokiomis sąlygomis mokytojams tikrai sunku dirbti“, – kalbėjo J. Petrauskienė.
180 mokyklų pasieks ir naujovė – kokybės krepšelis, kurį sudaro 11 mln. eurų. Pasak ministrės, šios lėšos bus skirtos ypatingai stiprių mokyklų motyvavimui, sudarant sąlygas pasidalyti savo gerąja patirtimi.
Nuo šių metų veiklą pradės ir 40 visos dienos mokyklų, taip pat įdiegiamas ir kultūros pasas. Nuo rugsėjo pirmosios pradinukams bus skiriama po penkis eurus, o nuo kitų metų sausio pradžios visiems mokiniams bus skiriama po penkiolika eurų visų klasių mokiniams. Šios lėšos bus skiriamos galimybei nemokamai lankyti edukacines programas renginius.
„Tai puiki galimybė pasitelkus mūsų geriausius menininkus, muziejus, kultūrinį pasaulį, prisidėti prie visapusiško asmenybės ugdymo“, – teigė J. Petrauskienė.
Dešimtyje savivaldybių steigiami ir STEAM centrai, kuriuose mokiniai galės eksperimentuoti, atlikti laboratorinius darbus, vyks konkursai, olimpiados, čia taip pat stažuosis mokytojai.
Keisis ir egzaminų tvarka. „Atidžiai analizuojame dabartinę egzaminų sistemą, matome pakankamai daug iššūkių, todėl nuosekliai siūlome pokyčius, kuriuos galėtume pasiūlyti nacionaliniam egzaminų centrui“, – teigė ministrė ir įvardijo egzaminų sistemos naujoves: ankstėja egzaminų pasirinkimas, ilginama brandos darbo rengimo trukmė, elektroniniu nuotoliniu būdu vertinama daugiau egzaminų, artėjama ir prie kaupiamojo balo ir vertinimo.
Kaupiamojo balo ir vertinimo skatinimą ministrė vertina kaip labai teigiamą žingsnį. „Metas nukarūnuoti valstybinius brandos egzaminus, bet jokiu būdu jų neatsisakoma. Jie labai svarbūs, – teigė ministrė. – Bet pagrindinė švietimo sistemos brandos ugdymo kryptis – užtikrinti kiekvienos asmenybės pažangą, pasirengimą tolimesniems žingsniams gyvenime ar renkantis aukštąją mokyklą, ar darbinę veiklą.“
O kiek laiko truks šie mokslo metai? 2018-2019 mokslo metais prisidės dar 5 papildomos mokymosi dienos, dėl jų panaudojimo spręs mokyklos.
Naujų mokslo metų naujovių pristatyme dalyvavo ne tik žiniasklaida, bet ir mokytojai, moksleiviai. Pasibaigus naujovių pristatymui pristatyme dalyvavusi mokytoja uždavė klausimą, kuris šiuo metu itin garsiai aptarinėjamas viešoje erdvėje – nauja mokytojų atlyginimo skaičiavimo sistema. Mokytojos teigimu, jos atlyginimas mažėja, nors darbo krūvis – ne.
„Valandos įkainis yra vienodas visų dalykų mokytojams ir jei jūsų bendras valandų skaičius, lyginant su tuo pernai metų valandų skaičiumi, nekinta, jūsų atlyginimas niekaip negali mažėti, – teigė ministrė. – Jei yra kažkokie apskaičiavimo iššūkiai, jų gali būti, šiuo metu juos aiškinasi mokyklų finansininkai.“
Aštuonios 2018-2019 m. mokslo metų naujovės:
1. Pradedamas bendrųjų ugdymo programų atnaujinimas;
2. Pradėta mokytojų rengimo pertvarka;
3. Finansavimas mokykloms didėja maždaug 30 mln. eurų;
4. Veiklą pradės 40 visos dienos mokyklų;
5. Bus įdiegtas kultūros pasas;
6. 10-yje savivaldybių steigiami STEAM centrai;
7. Egzaminų pokyčiai;
8. Intensyvinamas lietuvių kalbos ugdymas tautinių mažumų mokyklose.
Šaltinis: delfi.lt
Vytautas
Metas nukarūnuoti ir ilgalaikių planų bei mokslo metų baigiamųjų ataskaitų rašymą bei visą energiją, skirtą darbui, atiduoti gyvam bendravimui su vaikais, mokiniais! O kitą žmogaus, mokytojo energijos dalį visaverčiai skirti poilsiui, pomėgiams, savišvietai. Juk tai yra esminis indėlis į kvalifikaciją ir darbo efektą!