Ispanija susidūrė su politine ir konstitucine krize po to, kai katalonai pasisakė už nepriklausomybę ginčijamame referendume, kurį chaotiškai mėgino nutraukti policija.
Katalonijos regioninė vyriausybė pareiškė laimėjusi teisę atsiskirti nuo Ispanijos po to, kai referendumo rezultatai parodė, kad 90 proc. balsavusių asmenų pasisakė už nepriklausomybę. Kita vertus, rinkėjų aktyvumas vos viršijo 42 proc.
Katalonijos sveikatos ministerijos duomenimis, 893 žmonės buvo sužeisti per susirėmimus, kai ispanų policija šturmavo daugelį rinkimų apylinkių, tempė iš jų balsuotojus ir šaudė gumines kulkas.
Europos Komisija pirmadienį parėmė Ispanijos vyriausybę, pabrėžusi, kad referendumas negali būti laikomas teisėtu, tačiau kartu paragino Madridą ir Barseloną grįžti prie dialogo.
Katalonijos profesinės sąjungos artimiausiu metu rengia streiką ir masinę demonstraciją. Tai gali būti svarbus Katalonijos vyriausybės jėgų išbandymas po sekmadienį vykusio balsavimo. Katalonų pareigūnai paragino sukarintą Ispanijos teisėsaugos agentūrą, Civilinę gvardiją, pasitraukti iš regiono.
„Tegyvuoja Katalonija“
Keletas tūkstančių žmonių pirmadienį ryte susirinko prie Barselonos miesto rotušės, kur Katalonijos regiono vyriausybė rinkosi aptarti tolesnio veiksmų plano.
Žmonės šaukė „Tegyvuoja laisva Katalonija, mes esame taikūs žmonės, mes tik norime balsuoti“.
Iki šiol nėra aišku, ar Katalonijos vyriausybė mėgins panaudoti referendumo rezultatą, kad paskelbtų nepriklausomybę nuo Ispanijos. Toks žingsnis tik pagilintų krizę. Sekmadienį vakare katalonų prezidentas Carles Puigdemont’as susilaikė nuo pareiškimo, nors kalbėjo apie iškovotą „teisę“.
„Šiandien, šią vilties, bet taip pat ir kančios dieną, Katalonijos piliečiai iškovojo teisę turėti nepriklausomą valstybę“, – sakė C. Puigdemont’as.
Katalonų vyriausybė apkaltino Madridą dėl brutalių policijos veiksmų ir paragino Europos Sąjungą reaguoti.
„Šiandien Europa turi pasirinkti gėdą arba orumą. Smurtas ar demokratija – reikalaujame pasirinkti“, – sakė katalonų užsienio reikalų ministras Raulis Romeva.
Tačiau ES parėmė Madridą. Europos Komisija nurodė, kad balsavimas buvo neteisėtas. „Smurtas niekada negali būti įrankis politikoje“, – buvo teigiama Komisijos pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“.
EK nurodė tikinti, kad Ispanijos premjeras Mariano Rajoy „suvaldys sudėtingą procesą“, gerbdamas Ispanijos konstituciją.
Pats M. Rajoy pabrėžė, kad balsavimas buvo neteisėtas ir nelegitimus. „Šią akimirką galiu jums labai aiškiai pasakyti: šiandien nepriklausomybės referendumas Katalonijoje neįvyko“, – sakė jis per pasirodymą televizijoje sekmadienį vakare.
Dauguma dalyvių balsavo už atsiskyrimą
Iš 2,2 mln. suskaičiuotų biuletenių apie 90 proc. buvo atiduoti už nepriklausomybę, naujienų konferencijoje netrukus po vidurnakčio sakė Katalonijos vyriausybės atstovas spaudai Jordi Turullis. Aktyvumas siekė 42 proc. nuo 5,3 mln. balso teisę turinčių asmenų.
J. Turullis pabrėžė, kad daugiau žmonių būtų balsavę, jei ne Ispanijos policijos veiksmai. Teigiama, kad iki 770 tūkst. balsų galėjo būti prarasta per reidus balsavimo apylinkėse.
„Tai buvo ilga diena, sunki diena, pilna emocijų, materialinės žalos ir asmeninių traumų“, – sakė katalonų atstovas spaudai.
Ispanijos nacionalinė vyriausybė Madride aršiai priešinosi atsiskyrimui. Prieš balsavimo dieną policija konfiskavo biuletenius, rinkėjų sąrašus ir „Taip“ kampanijos medžiagą. Tūkstančiai policijos pareigūnų buvo pasiųsti į regioną, sulaikyta grupė aukšto rango katalonų pareigūnų, tiesiogiai prisidėjusių organizuojant referendumą.
Regiono pareigūnai nurodė, kad policijai pavyko uždaryti 400 balsavimo apylinkių. Ispanijos vidaus reikalų ministerija nurodė gerokai mažesnį skaičių – 92 iš maždaug 2300 apylinkių.
Sidnėjaus universiteto ekonomistas, docentas Pablo Guillenas Alvarezas, sakė CNN, kad smurto scenos gali padidinti paramą Katalonijos nepriklausomybei.
Nors tarptautinės žiniasklaidos ir socialinių tinklų simpatijos atiteko katalonams, mokslininko teigimu, Ispanijos vyriausybės dešiniųjų rinkėjų bazė iš jų reikalaujanti demonstruoti jėgą.
„Katalonų klausimas virė 150-200 metų. Tai yra nesvarstoma, tai raudonoji linija Ispanijos dešinei. Vyriausybė reagavo vieninteliu būdu, kokį turėjo“, – sakė P. G. Alvarezas.
Tarptautinės reakcijos
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija nurodė, kad referendumas buvo Ispanijos vyriausybės ir tos šalies žmonių reikalas.
„Mes norime matyti gerbiamus Ispanijos įstatymus ir Ispanijos konstituciją, kaip ir išlaikomą teisės viršenybę. Ispanija yra artima sąjungininkė ir gera draugė, kurios jėga ir vienybė mums yra svarbi“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Belgijos premjeras Charlesas Michelis sakė, kad smurtas niekada yra atsakymas, ir paragino grįžti prie politinio dialogo.
Škotijos autonominio regiono pirmoji ministrė Nicola Sturgeon teigė, kad žmonėms turėtų būti leista taikiai balsuoti.
1/2 Increasingly concerned by images from #Catalonia. Regardless of views on independence, we should all condemn the scenes being witnessed
2/2 and call on Spain to change course before someone is seriously hurt. Let people vote peacefully.
[Alfa.lt: Į įvykius Katalonijoje reagavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Be jokios abejonės, toks referendumas išėjo už konstitucinių ribų. O tai, kad buvo panaudota jėga – dar blogiau“, – pirmadienį ji sakė LRT, pabrėžusi, kad, jei būtų išvengta smurto, vėliau būtų lengviau grįžti prie dialogo.]
CNN žurnalistai Isa Soares ir Vasco Cotovio dirbo Barselonoje, o Euanas McKirdy ir Emanuella Grinberg šią istoriją rašė atitinkamai Honkonge ir Atlantoje. Prie reportažo taip pat prisidėjo Julia Jones, Hilary Clarke ir Lauren Said-Moorhouse.