Mokslininkams įspėjant apie klimato kaitą, šiauriausia planetos gyvenvietė – Svalbardas Norvegijoje – pokyčius patiria smarkiau nei kuri kita vieta. Kol specialistai ragina susirūpinti aplinkosauga, čia gyvenantys žmonės stengiasi prisitaikyti prie netikėtų klimato reiškinių.
Keliaujant šiauriausios planetos gyvenvietės apylinkėmis privaloma turėti ginklą – jei tektų gintis nuo meškų, o žiemą neišsiverčiama be sniegomobilių. Gyventojai prisitaikė prie visko, tačiau ne prie dabartinių klimato pokyčių.
„Buvo šlaitas šalia kranto. Vieną dieną 13 metrų staiga dingo po vandeniu. Tada ir nusprendėme perkelti savo namelį toliau nuo šlaito. Visa laimė, kad galėjome tai padaryti: turėjome pinigų ir laiko persikraustyti, nieko nepraradome. Kitiems būna ir blogiau“, – pasakoja vietinė gyventoja Kristian Hubner.
Vietinis gyventojas Erikas Holmundas pasakoja, kad anksčiau šioje vietovėje sniego lavinos buvo retenybė, tačiau kuo toliau, tuo dažniau jos kartojasi: „2015 metais žuvo vyras ir vaikas, kai jų namus užgriuvo sniego lavina. Anksčiau tai buvo labai retas reiškinys, tačiau po dvejų metų griūtis pasikartojo.“
Svalbardas / AP nuotr.
Miestelyje esančiose kapinėse žmonės nebelaidojami jau 50 metų, nes amžinasis įšalas neleidžia kūnams suirti. Dabar atsirado dar viena problema – žemė atšyla ir niokoja kapus.
„Kai atsileidžia amžinasis įšalas, tai, kas yra žemėje, kyla į paviršių. Taip vyksta nuolat, todėl galima matyti, kaip tiesiogine to žodžio prasme veriasi kapavietėsa, atsidengia karstai. Kapai netgi gali nuslysti į upę arba kelią. Nuošliaužų buvo ir anksčiau, tačiau šį kartą nuošliaužos itin didelės, naujose vietose. Viena iš jų vos nekliudė kapų. Bendruomenė diskutuoja, ar reikėtų kapines perkelti į kitą vietą“, – sako Svalbardo bažnyčios vikaras Ivaras Smedsriodas .
Didžioji dalis iš poros tūkstančių Longjyrbieno gyventojų čia neplanuoja pasilikti ilgam, nes dirba sezoninius darbus kasyklose ir mokslinėse ekspedicijose. Dabar čia viena svarbiausių planetos klimato kaitos tyrinėjimo vietų.
Mokslininkai teigia, kad per paskutinius 40 metų ledo Arktyje kasmet sumažėja dešimtadaliu, vidutinė temperatūra pakilo daugiau nei 10 laipsnių. Prieš dešimtmetį būtent Svalbarde pastatytas pasaulio sėklų bankas, kuriame saugoma beveik milijonas augalų sėklų pavyzdžių iš viso pasaulio. Tačiau atšilimas pasiekė ir šią tvirtovę.
„Svalbardo, kokį jį žinojome, nebėra. Arkties, kaip mes ją įsivaizduojame, irgi nebeturime. Tai tik pirmas įspėjimas apie problemas, kurių kils visai planetai. Svarbu tai sustabdyti taip greitai, kaip tik įmanoma. Vakarinėje pakrantėje ant fjordų jau nebėra ledo“, – teigia Norvegijos poliarinio instituto direktorius Kimas Holmenas.
Svalbardas / AP nuotr.
Haskių veisyklos savininkas Audunas Salte sako, kad klimato kaita kelia didžiulę grėsmę gyvūnams: „Tai ne tik Arkties gelbėjimas, tai – mūsų pačių gelbėjimas. Svarbu išsaugoti ir gyvūnus. Jei klimato kaita reikštų žmonijos pabaigą, man nerūpi, bet jei dėl jos išnyks kuri nors gyvūnų rūšis, o jie juk niekuo dėti, man tai kelia didelį nerimą.“
Norvegijos valdžia norėtų, kad Svalbardas ateityje taptų turistų traukos centru, ji apribojo naudingųjų iškasenų gavybą, ėmė taikyti griežtesnes gamtosaugos priemones. Tačiau Svalbardas, kaip ir Grenlandija, yra strategiškai svarbioje Arkties zonoje, todėl galima tikėtis, kad didžiosios pasaulio jėgos neatsisakys planų čia kasti išteklius. Atšilęs klimatas atidengia ir naujus išteklių klodus.
