Visiškai sausos Sacharos dykumos fosilijos atskleidžia, kad smėlio kopų regionas anksčiau buvo drėgnas ir derlingas.
Anksčiau mokslininkai manė, kad Sacharoje sausas ir drėgnas klimatai kaitaliodavosi kartu su ledynmečiais, t. y. maždaug 100 tūkst. metų ritmu. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad tai vyksta dažniau. Mokslininkai analizavo klimato kaitą pagal nuosėdas vandenyno dugne šalia Afrikos krantų, nes iš dykumos ten nupučiama daug smėlio.
Anksčiau Sacharos drėgnumui įvairiais laikotarpiais vertinti naudotas sluoksnių storumas. Kuo sausesnis klimatas, tuo daugiau smėlio ir tuo storesnės nuosėdos vandenyno dugne.
JAV mokslininkai neseniai panaudojo tikslesnį metodą, tyrinėdami praėjusius 240 tūkst. metų apimančio vandenyno dugno kernus (išgręžtus bandinius). Šis metodas pritaiko tai, kad leisdamosi vandeniu į vandenyno dugną Sacharos smėlio dalelės pritraukia mažus torio kiekius. Kuo daugiau sluoksnyje torio, tuo drėgnesnis buvo klimatas. Kelios iš drėgno klimato laikotarpių likusios smėlio smiltelės pritraukė daugiau torio, nes kiekvienai iš jų buvo prieinama daugiau šios medžiagos.Šis metodas suteikia visiškai naują klimato kaitos Sacharoje vaizdą: ji vyko kas 20 tūkst. metų pagal Žemės ašies posvyrio pokyčius. Kai ašies kampas Saulės atžvilgiu pakinta, tai paveikia musonų lietų modelį ir sukelia klimato pokyčius. Dabartiniai duomenys leidžia tikėtas, kad už maždaug 10 tūkst. metų Sachara vėl sužaliuos.