2019 m. Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Vidutinė metinė oro temperatūra siekė 8,8 laipsnio pagal Celsijų, tai yra 1,9 laipsniu daugiau, nei vidutinė daugiametė 1981–2010 m. užfiksuota oro temperatūra.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, jog ligi šiol šilčiausi buvo 2015–ieji, kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 laipsnio, taigi 2019-ųjų vidutinė metinė oro temperatūra ankstesnį rekordą viršijo 0,5 laipsnio.
Laikas, kai jau per vėlu
Klimatologas prof. dr. Arūnas Bukantis 2014 m. savo knygoje apie orus ir klimato atšilimą „Kas užlopys dangų“ (leidykla „Tyto alba“, 2014) rašo: „Jeigu šiandienę Žemę įsivaizduotume kaip didelę pramonės įmonę, jos veiklą reikėtų stabdyti, nes, remiantis turima informacija apie klimatą, ji jau nebevaldoma. Dangus ant galvos dar negriūva, bet laikas nuo šių signalų pasirodymo iki to momento, kai bus per vėlu, gali prabėgti labai greitai.“
Panašu, kad laikas, kai jau per vėlu, atėjo. Pasak hidrometeorologijos tarnybos, 2019 m. Vilniuje buvo karščiausi per beveik 250 metų (1778-2019 metų) stebėjimų laikotarpį.
Ir nors Lietuva su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralios ekonomikos, kai kurie mokslininkai šiuo požiūriu skeptiški: kol didžiosios pasaulio ekonomikos neįsipareigos siekti to paties, Europos pastangos bus bevaisės.