Leidykla DIDAKTA išleido knygą, skirtą vienam ryškiausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos geografų – Ričardui Baubinui (1960 11 15–2009 03 16), atminti. Mokslininkas taip pat daug dėmesio skyrė geografijos mokytojų kvalifikacijai kelti, yra parašęs geografijos vadovėlių.
Leidinyje spausdinami moksliniai bei publicistiniai jo tekstai; taip pat – artimųjų, kolegų, studentų atsiminimai, pateikiama darbų bibliografinė rodyklė.
Knygos pradžioje pateikiami Ričardo Baubino rašyti moksliniai tekstai geopolitikos tema. Šiuose straipsniuose analizuojama Lietuvos ir viso Baltijos regiono geopolitinė padėtis, aptariami galimi valstybių raidos scenarijai. Daugiau nei prieš dvidešimt metų rašytuose tekstuose randame tikslių ir dabartiniam laikui aktualių įžvalgų bei nuorodų ateičiai. Štai šiuo metu dažnai kalbant ir vertinant Vokietijos vaidmenį Europoje ir Lietuvoje, viename iš 1996 m. skelbtų pranešimų skaitome:
„Man atrodo, kad mūsų mokslininkai per mažai kalba apie naują Vokietijos vaidmenį ne tik Europoje, bet pirmiausia Baltijos regione.“ (Lietuva ir jos kaimynai: Metinės konferencijos tekstai, Vilnius, 1996 m. lapkričio 22–23 d. Vilnius, 1997. – P. 21–29)
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vyravus nuostatoms, kad Lietuva iš Rusijos gniaužtų išsivadavo galutinai, randame perspėjimą:
„Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcijų projektuose priimta nuostata, jog konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų išnyko, yra klaidinga (išskyrus ideologijos sritį).“ (Lietuva ir ateities pasaulio geopolitinės konstrukcijos, Geografija. – T. 31 (1995), p. 71–78).
“Jis buvo geografas visa savo esybe – geografas plačiąja prasme, drįstu teigti (teneįsižeidžia kiti garbūs Lietuvos geografai) – tokių nebėra, nes nešiuolaikiška dėl idėjos pamiršti visa kita. Ričardas pirmiausia buvo idėjų žmogus, kito tokio pažinti neteko – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėdavo, kad reikia įkurti idėjų banką. Sudėti į jį visokiausias keisčiausias, realias ir nerealias, įgyvendinamas ir neįgyvendinamas idėjas – kokios bebūtų (vėliau, regis, kažkas panašaus Lietuvoje buvo įkurta). Ko jau ko, bet idėjų jam niekada netrūko. Kartais atrodydavo, kad idėja buvo svarbesnė už jos įgyvendinimą. Nes kai idėja įgaudavo realų pagrindą (kol parašoma paraiška, laimimas projektas ir kt.), jau būdavo iškelta kita – svarbesnė – idėja ir taip toliau, ir taip toliau. Tai buvo nuolatinis procesas – idėjų iškėlimo ir paleidimo visuomenėn procesas, kas su jomis bus toliau, kaip jos vystysis, jau nebuvo labai svarbu.“
Knygos sudarytojas Dr. Edis Kriaučiūnas
Šią knygą galite įsigyti leidykloje DIDAKTA.