Medžiai sugeria anglies dvideginį iš atmosferos, suteikia prieglobstį gyvūnams ir net padeda pagerinti žmogaus psichinę sveikatą. Tačiau ar žinojote, kad jie „kalbasi“ tarpusavyje ir siunčia signalus, pajutę pavojų, klausia „Deutsche Welle“.
60 tūkst. skirtingų rūšių
Remiantis Jeilio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, žemėje auga apie 3 trilijonus medžių. Jie suskirstyti į daugiau kaip 60 tūkst. rūšių, kurių pusė yra endeminės, t. y. būdingos tik vienai kuriai nors šaliai. Daugiausiai medžių auga Brazilijoje, Kolumbijoje ir Indonezijoje. Tačiau šiandien medžių turime net 46 proc. mažiau nei tuomet, kai pradėjo formuotis žmonių civilizacija.
Medžiai „migruoja“, kad išvengtų klimato kaitos
Akivaizdu, kad medis negali išsirauti ir pajudėti, tačiau, reaguojant į klimato veiksnius, su laiku pakinta jų populiacijos centras. Tyrimas, kurio metu laikotarpiu nuo 1980 m. iki 2015 m. buvo analizuojamos 86 rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje augančių medžių rūšys, nustatė, kad 73 proc. jų pajudėjo į vakarus, kur daugėja kritulių. Kitos rūšys traukėsi link polių, greičiausiai tokiu būdu bandydamos išvengti karščio. Vidutiniškai šie medžiai judėjo 16 km per dešimtmetį greičiu.
Vėsina miestus
Medžiai ne tik suteikia pavėsį – garinimo būdu, t y. sugerdami saulės spinduliuotę ir per lapus į orą skleisdami drėgmę, jie gali kiek sušvelninti itin aukštą temperatūrą. Vasarą miestai gali tapti tvankiomis „karščio salomis“. Tačiau 2019 m. JAV atliktas tyrimas parodė, kad 40 proc. ir daugiau dengianti medžių lapija gali sumažinti temperatūrą net 5 laipsniais.
Sugeria teršalus
Medžiai iš atmosferos sugeria CO2, todėl yra gyvybiškai svarbūs kovoje su klimato kaita. Medžių lapai taip pat gali filtruoti ore esančias kietąsias daleles ir kai kurias nuodingas dujas, kaip antai azoto dioksidą ar sieros dioksidą. Neseniai Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad karpotasis beržas, europinis kukmedis ir šeivamedis gali padėti atsikratyti atitinkamai 79 proc., 71 proc. ir 70 proc. kietųjų dalelių.
Turi gydomųjų galių
Medžiai mažina mūsų patiriamo streso lygį, padeda mums jaustis laimingesniems ir sveikesniems. Net keletas tyrimų nustatė, kad leidžiant laiką gamtoje ar tiesiog žiūrint į medžius ar gėles pro langą, gali sumažėti kraujospūdis, sustiprėti imunitetas, pagerėti miegas, išnykti depresijos simptomai ir nerimas ir net pagreitėti gijimas po operacijų.
Medžiai „kalbasi“ tarpusavyje
Miškai turi savitą komunikacijos sistemą – kažką panašaus į požeminį internetą – leidžiančią medžiams keistis maistingosiomis medžiagomis, siųsti įspėjimus apie artėjančią sausą ar ligas. Jie bendrauja per dirvoje esančius grybus – tokia šaknų simbiozė su grybais vadinama mikorize. Ekologės Suzanne Simard atliktas tyrimas parodė, kad popieržieviai beržai ir eglės šia sistema naudojasi, kad perduotų vieni kitiems vandenį, anglies dioksidą ir maistingąsias medžiagas.
Oru siunčia signalus
Medžiai negali pabėgti, kai jų lapus žiaumoja išalkę žolėdžiai. Tačiau jie gali į orą išskirti chemines medžiagas – lakiuosius organinius junginius – kurie įspėja šalia augančius tos pačios rūšies atstovus apie gresiantį pavojų. Tyrimai parodė, kad reaguodami į tokius įspėjimus, medžiai padidina apsigynimui nuo žolėdžių skirtų išskiriamų toksinų kiekį, kurie, pavyzdžiui, akacijų atveju, suteikia lapams kartumo.
Šaukiasi pagalbos
Užpulti vabalų ar parazitų, kai kurių rūšių medžiai, pavyzdžiui, obelys, taip pat pomidorai, agurkai ir kai kurios pupos, į orą išskiria junginius, įspėjančius jų užpuolikais mintančius gyvius. Dažniausiai tai būna vabzdžiai. Tačiau Europoje atlikti tyrimai parodė, kad vikšrų užpulti medžiai siunčia cheminius signalus, pritraukiančius tuos vikšrus lesančius paukščius, pavyzdžiui, didžiąją zylę.
Ilgaamžis Metušelas
Medžiai yra seniausi gyvi Žemės organizmai. Atskiri individai gali išgyventi šimtus, kartais net tūkstančius metų. Remiantis „Senuoju sąrašu“ – oficialiu seniausių medžių apskaitos dokumentu – seniausias šiuo metu žaliuojantis medis yra Baltuosiuose kalnuose, Kalifornijoje, auganti gajoji pušis. Metušelu vadinamam senoliui, manoma, yra apie 4 850 metų. Tiksli jo augimo vieta laikoma paslaptyje, tokiu būdu siekiant apsaugoti medį nuo vandalų.
Milžinas Hiperionas
Nuotraukos puikiai atspindi aukščiausių pasaulio medžių – visžalių sekvojų – aukštį. Aukščiausias žinomas šiuo metu žaliuojantis medis yra Hiperionu vadinama sekvoja, kurios aukštis siekia 115,85 m, kitaip tariant, ji yra aukštesnė ir už Big Beną, ir už Laisvės statulą. Manoma, kad 2006 m. Kalifornijoje aptikto milžino amžius siekia kelis šimtus metų.
Kiti rekordininkai
Kalifornijoje auga ir didysis mamutmedis, vardu Generolas Šermanas, laikomas masyviausiu planetos medžiu. Jo aukštis siekia 83,8 m, o skersmuo – 7,7 m. Plačiausio medžio pasaulyje titulas atiteko Meksikos Oachakos valstijoje augančiam gvatemaliniam taksodžiui Arbol del Tule. Jo skersmuo siekia 11,6 m, o atstumas aplink kamieną sudaro net 42 m.
Šaltinis: lrt.lt