Rugpjūčio 22 d. žmonija išnaudojo visų kalendorinių 2020 metų gamtinių išteklių kiekį, kas vadinama „Žemės viršijimo diena“ (angl. Earth Overshoot Day).
Ši kasmetė data žymi tašką, kuriame žmonija būna išnaudojusi visus biologinius išteklius, kuriuos per tuos metus gali atsinaujinti Žemė.
Dėka pasaulinio karantino, kuris buvo paskelbtas koronaviruso pandemijos metu, ir iš to sekusių žmonių vykdomos veiklos sumažėjimo, „Žemės viršijimo diena“ šiais metais pasistūmėjo 23 dienomis į priekį, lyginant su 2019 metais.
Tačiau ekspertai perspėja, kad prireiks kur kas daugiau pastangų, kad būtų sumažinti mūsų ekologiniai pėdsakai ir užtikrinta, kad mes išvengtumėme „baisiausių prognozių“ žmonijai.
Šiuo metu žmonės naudoja 60 proc. daugiau biologinių išteklių nei jų gali atsinaujinti. Paskaičiuota, kad mes išteklius taip švaistome į kairę ir dešinę, lyg gyventume 1,6 planetose.
Deja, bet tokiais tempais mes judame link to, kad iki 2050 metų žmonijai prireiks dviems planetoms prilygstančių išteklių kiekio.
„COVID-19 buvo vienas reikšmingiausių įvykių šių laikų istorijoje – visas pasaulis, tiesiogine to prasme, sustojo,“ – sakė Tessa Clarke, viena iš tvaraus ženklo „OLIO“ įkūrėjų. „Bet net ir tai „Žemės viršijimo dieną“ pavėlino vos trimis savaitėmis.“
„Žemės viršijimo diena“ yra apskaičiuojama ir skelbiama tyrimų organizacijos „Global Footprint Network“. Kasmet „Žemės viršijimo diena“ keičiasi, remiantis tuo, kiek natūralių Žemės išteklių žmonija naudoja.
Tai parodo planetos biologinį pajėgumą – ekologinių išteklių kiekį, kurį Žemė gali sugeneruoti tais metais, padalijus iš žmonijos poreikio tiems metams, kas vadinama ekologiniu pėdsaku, ir padauginus šį skaičių iš 365 – dienų skaičiaus metuose.
Dar 1970-aisiais, „Žemės viršijimo diena“ neateidavo iki pat lapkričio ar gruodžio, tačiau nuo tol ši data vis ankstėja ir ankstėja, nerimą keliančiu tempu.
Praėjusiais metais ji fiksuota liepos 29 d. – ir tai buvo ankstyviausia data stebėjimų istorijoje.
Šių metu data atspindi 9,3 procentais sumažėjusį, lyginant su praėjusiais metais, žmonijos ekologinį pėdsaką, o tai yra tiesioginė koronaviruso karantino pasekmė.
„Tačiau to švęsti nereikėtų,“ – sakė „Global Footprint Network“ prezidentas. „Tai pasiekta ne dėka projektavimo, o dėka katastrofos“.
Caterina Brandmayr iš „Green Alliance“ ekspertų grupės, kalbėdama su „MailOnline“ sakė, kad šių metų vėlavimas nėra joks ženklas, rodantis ilgalaikį taršos ir natūralių išteklių eksploatacijos sumažėjimą:
„Jungtinėje Karalystėje mes vis dar kliaujamės išgaunamąja ir teršiančiąja ekonomika ir kaip ir kitos turtingosios valstybės esame atsakingi už milžinišką išteklių vartojimą, viršijantį mūsų ribas. Esama vis daugiau ir daugiau suvokimo apie būtinybę skubiai sumažinti mūsų daromą poveikį aplinkai, tačiau tai nesutampa su vykdomais veiksmais. Jungtinė Karalystė turėtų stengtis rodyti pavyzdį apie tinkamesnius būdus naudoti išteklius ir pereiti prie mažai anglies išskiriančios visuomenės, o taip pat turėtų dėti pastangas padedant kitiems tapti tvaresniais. Jei mes galėtume to pasiekti, tuomet laimėtų mūsų aplinka, gamta, ekonomika ir bendruomenės.“
Bendrai, šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos iš anglies, naftos ir dujų deginimo smarkiai prisideda prie žmonių sukurto ekologinio pėdsako.
Richard George, vyresnysis kampanijų dalyvis „Greenpeace UK“, kalbėdamas su „MailOnline“ sakė, kad problemą kelia didžiosios komercinės kompanijos, kurios „aptinka, išgauna ir naudoja išteklius kaip tik įmanoma greičiau“.
„Atsakingos kompanijos plėšosi tarp dviejų pusių: darymo tai kas teisinga ir konkuravimo su didžiaisiais verslais, kurie atsisako keisti savo veiksmus be vyriausybės įsikišimo,“ – sakė jis.
„Deja, mūsų vyriausybė delsia, vietoje to, kad imtųsi vadovavimo priešakyje.“
Didžiulis mėsos, kuro, vandens ir kitų gamtos išteklių poreikis nuo 1970-ųjų pasiekė neregėtas aukštumas, o dėl to dalinai atsakinga auganti pasaulio populiacija.
Kaip skelbia Jungtinės Tautos, pasaulio populiacija tarp 1990 ir 2010 metų išaugo 30 procentų arba 1,6 milijardo žmonių, o 2050 metais, prognozuojama, kad šis populiacijos skaičius pasieks 9,7 milijardus.
Didėjantis maisto švaistymas prisideda prie vis ankstyvesnio ir ankstyvesnio Žemės išteklių viršijimo ir veda link „biologinio perviršijimo“.
Mokslininkai teigia, kad problema tame, kad kuomet mes išmetame maistą, mes taip pat metame ir išteklius, kurie iš pat pradžių buvo panaudoti jam sukurti. Pavyzdžiui vanduo – ketvirtis mūsų vartojamo gėlo vandens ir panaudojama išauginti maistą, kuris niekada nebūna suvalgomas.
Ekspertai teigia, kad vis dar įmanoma sumažinti šiuos skaičius iki lengviau suvaldomo taško.
Pavyzdžiui, efektyviai energiją vartojančių pastatų ir geresnio viešojo transporto integracija gali padėti sumažinti pėdsaką miesto teritorijose.
Teigiamo poveikio turėtų ir anglies emisijų sumažinimas bei perėjimas prie visiškai atsinaujinančių energijos generavimo sistemų, tokių kaip saulės ir vėjo energetika.
Pastangos reaguojant į COVID-19 krizę jau pademonstravo, kad yra įmanoma trumpuoju periodu pakeisti ekologinių išteklių vartojimo tendencijas.
„Žmonija buvo suvienyta bendros pandemijos patirties ir tai parodė kokie persipynę yra mūsų gyvenimai,“ – sakė „Global Footprint Network“ generalinė direktorė Laurel Hanscom.
„Tuo pačiu metu mes negalime ignoruoti gilaus mūsų patirčių nevienodumo, taip pat ir socialinės, ekonominės ir politinės įtampos, kurią ši globali katastrofa tik padidino.“
„Tai, kad regeneracija yra pagrindinė mūsų atstatymo ir atkūrimo pastangų dalis, gali padėti pašalinti disbalansą, kuris egzistuoja tiek žmonių visuomenėje, tiek mūsų santykiuose su Žeme“.
„Global Footprint Network“ šiais metais taip pat apskaičiavo, kada būtų fiksuojama „Žemės viršijimo diena“, jei visa pasaulio populiacija naudotų išteklius taip greitai kaip viena konkreti valstybė.
Žemiau nurodytos datos žymi datą, kuomet pasaulyje būtų pasiekta „Žemės viršijimo diena“, jei globalus vartojimas būtų toks spartus kaip tam tikrų šalių:
Vasario 11 d.: Kataras
Vasario 16 d.: Liuksemburgas
Kovo 7 d.: Jungtiniai Arabų Emyratai
Kovo 10 d.: Kuveitas
Kovo 14 d.: JAV
Jei pasaulis vartotų tokiu tempu, kaip šios penkios valstybės, tuomet „Žemės viršijimo diena“ būtų fiksuojama kur kas vėliau:
Gruodžio 18 d.: Indonezija
Gruodžio 14 d.: Ekvadoras
Gruodžio 7 d.: Irakas
Gruodžio 5 d.: Nikaragva
Gruodžio 3 d.: Kuba
Buvusios „Žemės viršijimo dienos:
1987 m. spalio 23 d.
1990 m. spalio 11 d.
1995 m. spalio 5 d.
2000 m. rugsėjo 23 d.
2005 m. rugpjūčio 26 d.
2010 m. rugpjūčio 8 d.
2011 m. rugpjūčio 4 d.
2012 m. rugpjūčio 4 d.
2013 m. rugpjūčio 3 d.
2014 m. rugpjūčio 5 d.
2015 m. rugpjūčio 6 d.
2016 m. rugpjūčio 5 d.
2017 m. rugpjūčio 3 d.
2018 m. rugpjūčio 1 d.
2019 m. liepos 29 d.
2020 m. rugpjūčio 22 d.
„Global Ecological Footprint“ ir biologinių pajėgumų rodikliai yra apskaičiuojami kasmet „National Footprint and Biocapacity Accounts“ ir remiasi Jungtinių Tautų ir su JT susijusių duomenų rinkiniais.
Panaudojus JT statistikas šie skaičiavimai apima naujausius duomenis ir moderniausias skaičiavimo metodologijas.
Siekiant išlaikyti nuoseklumą su naujausiais skelbiamais duomenimis ir mokslu, ekologinio pėdsako rodmenys pastaraisiais metais yra perskaičiuojami kasmet.
Šaltinis: gismeteo.lt