Žmonės niokoja laukinę gamtą: per mažiau nei 50 metų gyvūnų populiacijos sumažėjo dviem trečdaliais

Išnykusi Sudano baltajo raganosio rūšis / National Geographic

Laukinės gamtos populiacijos per mažiau nei 50 metų sumažėjo daugiau nei dviem trečdaliais, teigiama pagrindinėje Pasaulio gamtos fondo (WWF – World Wide Fund) ataskaitoje, rašo BBC.

Išnykusi Sudano baltajo raganosio rūšis / National Geographic

Ataskaitoje sakoma, kad šis „katastrofiškas mažėjimas“ nerodo jokių lėtėjimo ženklų. Taip pat įspėjama, kad gamta taip niokojama žmonių, kaip niekada anksčiau.

Laukinė gamta nyksta žmonėms deginant miškus, išgaudant žuvis jūrose ir naikinant laukinės gamtos regionus, sako Tanya Steele, WWF generalinė direktorė.

„Mes griauname savo pasaulį – tą vietą, kurią vadiname namais – rizikuodami savo sveikata, saugumu ir išlikimu čia, Žemėje. Dabar gamta mums siunčia beviltišką SOS ir laikas bėga“, – teigia ji.

Dėl žmogaus veiklos smarkiai degradavo trys ketvirtadaliai visos sausumos ir 40 proc. visų vandenynų, o vis spartėjantis gamtos naikinimas tikriausiai turės neapsakomų pasekmių mūsų sveikatai ir pragyvenimo šaltiniams.

Liūtas zoologijos sode / AP nuotr.

Ką reiškia skaičiai?

Ataskaitoje apžvelgiama tūkstančiai skirtingų laukinės gamtos rūšių, kurias stebėjo mokslininkai jų buveinėse visame pasaulyje.

Jie nustatė, kad 20 tūkst. žinduolių, paukščių, varliagyvių, roplių ir žuvų populiacijų nuo 1970-ųjų sumažėjo vidutiniškai 68 proc., rašo BBC.

Šis sumažėjimas yra aiškus įrodymas, kokią žalą gamtai daro žmonių veikla, sako dr. Andrew Terry, Londono zoologijos draugijos gamtos apsaugos direktorius.

Koala // Australijos gyvūnai / Unsplash nuotr.

„Jeigu niekas nesikeis, populiacijos ir toliau neabejotinai mažės, laukinę gamtą privedant prie išnykimo ir grasinant ekosistemų, nuo kurių mes esame priklausomi, vientisumui“, – teigia jis.

Ataskaitoje taip pat minima, kad COVID-19 pandemija yra priminimas, kaip glaudžiai tarpusavyje susipynę yra gamta ir žmonės.

Veiksniai, kurie, kaip manoma, lemia pandemijų atsiradimą, įskaitant buveinių nykimą, laukinių gyvūnų naudojimą ir prekybą, taip pat yra vieni iš laukinės gamtos nykimo veiksnių.

Nauji įrodymai rodo, kad galime sustabdyti gamtos buveinių nykimą ir miškų kirtimą, jei imsimės skubių išsaugojimo veiksmų ir pakeisime maisto gamybos ir vartojimo būdą.

Gaisrai Australijoje Gaisrai Australijoje / AP nuotr.

2020-ųjų „Gyvoji planeta“, kurią drauge parengė WWF ir Londono zoologijos draugija, yra jau 13-oji iš kas dveji metai skelbiamų ataskaitų.

WWF generalinis direktorius Marco Lambertini naujienų agentūrai AFP akcentavo stulbinamą Žemės bioįvairovės praradimą nuo 1970 metų.

„30 metų stebime spartėjantį smukimą ir tai toliau eina bloga kryptimi“, – sakė jis.

„2016 metais užfiksavome 60 proc. smukimą, dabar turime 70 proc. smukimą. Visa tai – per mirksnį, palyginti su milijonais metų, kuriuos daugelis rūšių gyvena šioje planetoje“, – sakė jis.

Šaltinis: lrt.lt

Share This Post

Rašyti komentarą