Ignalinos rajone, Palūšėje, naujuosius mokslo metus atidarė ne tik į klases grįžę moksleiviai, bet ir jiems bei mokytojams skirta pilietiškumo stovykla. Pagrindinis tikslas – suvokti, kaip atskirti dezinformaciją nuo patikimų naujienų ir nepaklysti apgaulių labirintuose. Švietimo ekspertai pastebi, kad trečius metus iš eilės vykstanti iniciatyva – gera ir be galo naudinga. Visgi jie teigia, kad pilietiškumo ugdymas turėtų būti nuolatinis, o ne tik pabrėžiamas per specialius projektus.
Rugsėjo mėnesį kelios dešimtys Ignalinos moksleivių ir mokytojų buvo supažindinti su būdais, kaip atpažinti hibridines dezinformacijos atakas. Svarbią žinią skleidžiantis pilietiškumo projektas vyko pasienio regione – priešiškų šalių įtaką jaučiančioje ir dezinformacijos išbandymus patiriančioje Ignalinos savivaldybėje, Palūšėje.
Dienos stovyklos iniciatorius VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centro“ vadovas Vaidotas Petronis išskyrė tris svarbiausius punktus, kuriuos būtina žinoti jauniems žmonėms. Pirma, pilietiškumu grįstas kelias veda visą valstybę sėkmės link. Antra, bet kurią skleidžiamą informaciją vertinti kritiškai, trečia – nepasiduoti galimoms provokacijoms, emocijoms. „Pripažinkime, gandų, spėlionių apie šiuo metu aktualią imigrantų temą Ignalinoje ar gretimose pasienio savivaldybėse apstu – todėl itin svarbu jaunąją kartą išmokyti atskirti teisybę nuo melo, – teigė V. Petronis. – Būtent jaunoji karta dažniausiai ir gali būti melagienos blokatorius bei patvirtintos, realios žinios skleidėja“.
Kad pilietiškumą ugdančiuose renginiuose apmokyti moksleiviai gali būti tiesos skleidėjai ir teigiamos įtakos darytojai pastebi ir Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna. „Dabartinių iššūkių akivaizdoje, tokios iniciatyvos – būtinybė. Daugiau sužinoję pasienio regionuose su ne visai draugiškomis šalimis gyvenantys vaikai gali tapti geresniais tikrosios žinios ambasadoriais bei teigiamai paveikti vietos bendruomenę, vis dar gyvenančią priešiškų šalių informacijos sklaidos kanalų įtakoje. Jei jaunimas įtraukimas per žaidybine forma ir tuo pat metu supažindinamas su tokiais svarbiais dalykais, tai labai naudinga“, – teigė R. Šalna.
Tai akivaizdžiai įrodo ir tas faktas, kad stovyklos metu patys Ignalinos moksleiviai įvardijo 20 melagienų sklandančių apylinkėse ir kiekvieną jų mokymų metu patys su mentoriais sugebėjo nuneigti. „Pilietiškumo tema yra be galo plati: viskas prasideda mokykloje, kai vaikas ima suprasti, kad yra atsakingas ne tik už save, bet ir už savo šeimą, bendruomenę, kurioje gyvena. Šia stovykla stengėmės parodyti vaikams, kokia yra pilietiškumo vertė visuomenei“, – kalbėjo renginio organizatorius V. Petronis.
„Stovykloje buvo kalbama apie šiais laikais dažnai sutinkamas priešiškų šalių skleidžiamas melagienas. Ignalinos rajonas – pasienio rajonas, kuriame gausu tautinių mažumų atstovų, žiūrinčių aplinkinių šalių televizijos programas, gaunančių informaciją iš Rytų šalių interneto portalų, socialinių tinklų. Subtili, plika akimi nepastebima dezinformacija formuoja neigiamą visuomenės požiūrį“, – teigė renginio organizatorius. Pasak jo, moksleiviai dar ne visada geba atskirti gėrį nuo blogio, melą nuo teisybės, todėl tokio pobūdžio paskaita tikrai naudinga. Stovyklos metu buvo bandoma vaikams suprantama kalba, žaidybine forma, paaiškinti, kaip nepasiklysti informacijos labirintuose.
Vaikai buvo supažindinti su Lietuvos kariuomenės darbu, krašto apsaugos struktūros pokyčiais bei naujovėmis. Pranešime apie Lietuvos Šaulių sąjungą buvo akcentuojama tai, kad organizacija siekia įtraukti jaunimą į įvairiausias pilietines veiklas, naudingas ne tik visuomenei, aplinkai, bet ir šeimai.
Tuo metu švietimo ekspertas R. Šalna pabrėžia, kad tokios iniciatyvos leidžia vaikams geriau suvokti ne tik pasaulį, kuriame gyvename, bet ir patriotizmo svarbą. „Pirmiausia, tokiuose užsiėmimuose dalyvavę mokiniai ima suvokti, kad jie gyvena ne tokiame paprastame pasaulyje. Jame reikia daug įgūdžių, norint atskirti gėrį nuo blogio. Šiuo atveju – dezinformaciją nuo tiesos. Nepaisant to, tai ugdo ir patriotizmą, meilę savo valstybei. Jei nieko nedarysime, tai vaikas pasiduos piktumo virusui – už kiekvieną sprendimą kaltins ne priešiškas šalis, o savuosius politikus ir valdžią. Tai yra pats baisiausias dalykas, galintis nutikti demokratiją gerbiančiai valstybei“, – vertindamas pilietiškumo projektą Ignalinos rajone kalbėjo R. Šalna.
Pokalbius ir diskusijas stovyklos metu papildė praktinės veiklos. Vyresnieji buvo kviečiami įsitraukti į diskusijas, o mažieji – aktyvesnes fizines ir pažintines veiklas. Buvo rengiami fiziniai užsiėmimai, edukacijos netradicinėse erdvėse, moksleiviai savo žinias demonstravo pilietiškumo viktorinoje. „Dar vienas šios stovyklos tikslas – priminti jaunimui, kad aktyvus gyvenimo būdas ir judėjimas yra be galo svarbūs sveikatai. Nuotolinis mokymas padarė negatyvų poveikį vaikų fizinei būklei. Būtent todėl stovyklos metu teorinę medžiagą ir siejome su praktiniais užsiėmimais lauke bei stengėmės priminti, kad reikia saugoti savo sveikatą. Manau, kad teoriją sujungus su praktika, užtikrinamas geresnis informacijos įsisavinimas“, – pridūrė V. Petronis.
Stovyklos programa ir formatas buvo naudingas ne tik mokiniams, bet ir juos atlydėjusiems mokytojams, kurie užsiėmimuose dalyvavo kartu su auklėtiniais ir turėjo galimybę užmegzti artimesnį ryšį. Renginio iniciatoriai vyresnio amžiaus dalyvius supažindino ir su galimomis karjeros galimybėmis kariuomenėje, Šaulių sąjungoje bei kitoje pilietiškoje veikloje. „Vaikai patyrė tai, ko mokyklose per įprastas pamokas nebūtų išgirdę. Pilietiškumą ir patriotizmą ypač svarbu diegti jaunajai kartai, nes jie yra Lietuvos ateitis. Norime išugdyti sąmoningus, savo teises ir pareigas žinančius, gebančius dalyvauti visuomenės ir valstybės veikloje piliečius“, – apibendrino V. Petronis.
Seimo bei Švietimo ir mokslo komiteto narė dr. Silvija Lengvinienė paminėjo, kad jau keletą metų Ignalinos rajone vykstantys renginiai pasitarnauja pilietiškų asmenybių formavimui. „Manau, kad tokio pobūdžio užsiėmimai pasitarnauja visapusiškų, pilietiškų, gebančių objektyviai ir kritiškai vertinti informaciją asmenybių ugdymui. Mokiniams reikia mokytis pilietiškumo, nes taip sukuriamas visaverčio piliečio suvokimas. Tokia veikla ugdo kritinio mąstymo, objektyvaus informacijos vertinimo įgūdžius. Taip pat leidžia mokiniams geriau suprasti valstybės valdymo temą, jos ypatumus“, – teigė parlamentarė.
Taip pat švietimo ekspertai išskyrė ir tai, kad apie pilietiškumą privaloma kalbėti reguliariai – ne tik per pamokas ar stovyklas. Pilietiškumo ugdymas – valstybės investicija į save. „Apskritai, pilietiškumo tema su jaunimu turi būti diskutuojama nuolatos, kadangi tai prisideda prie visaverčių mūsų valstybės piliečių formavimo, ypatingai šiais laikais, kai kiekvienas turime prieigą prie milžiniško informacinio srauto. Ši tema turėtų būti aktyviai vystoma ne tik mokykloje, bet ir šeimoje – terpėje, kurioje formuojami kertiniai pasaulėžiūros principai“, – apibendrino S. Lengvinienė.
„Dabar dedama tikrai gana daug pastangų pilietiškumui ugdyti. Man neatrado, kad mūsų šalyje pilietiškumo ugdymas atsidūrė kažkokiame pavojuje. Visgi negalima nuleisti rankų – reikia nuolatos investuoti į pilietišką švietimą. Pilietiškumo ugdymas – mūsų valstybės investicija į jos pačios ateitį – jaunimą“, – pabrėžė R. Šalna.
Ignalinos rajone, Palūšėje, vykusi stovykla dalinai finansuojama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos lėšomis.
Šaltinis: svietimonaujienos.lt