Užburiančioje animacijoje atrodo, kad Žemė įkvepia ir iškvepia, o iš tiesų čia pavaizduota kaip besikeičiant sezonams yra pasisavinamas ir išleidžiamas anglies dioksidas.
Atrodo, kad animuoti žemynai vasaros metu tarsi subliūkšta, rodydami laiką ir vietas, kuriose auga augmenija ir augalai iš atmosferos išsiurbia anglies dioksidą, rašo livescience.com.
Tuomet, žiemos metu, žemynai atrodo prisipučiantys, kas rodo, kad augmenija nyksta ir yra išskiriama anglis.
Šie pokyčiai ryškiausi yra vidutinio klimato platumose, tokiose kaip žemyninė Europa ir Šiaurės Amerika, kur metų laikų skirtumai yra labiausiai išreikšti.
Pusiaujo regionai metų eigoje taip smarkiai nesikeičia, tuo tarpu kai kurie dykumų regionai, pasižymintis reta augmenija, apskritai nekaupia ir neišskiria daug anglies.
Animacijai panaudoti duomenys atkeliavo iš palydovinių stebėjimų ir šimtų anglies dioksido stebėjimo stočių visame pasaulyje, sakė sausio 6 d. savo „Twitter“ paskyroje šia animacija pasidalinęs Markus Reichstein, Biogeocheminės integracijos departamento direktorius Max Planck Biogeochemijos institute, Vokietijoje.
Ką parodo ši animacija?
Svarbią anglies dioksido ciklo dalį arba anglies srautą visoje planetos sistemoje.
Anglis į atmosferą gali būti išskiriama yrant organinėms medžiagoms bei uolienų, savyje turinčių anglies junginių, erozijos metu. Ir atvirkščiai, ją gali pasisavinti vandenynai ir augalai, kurie fotosintezės procese naudoja anglies dioksidą.
Augalų svarba šioje animacijoje yra akivaizdi, kuomet matomos vietovės, kuriose gausu augalų, tokios kaip Brazilijos Amazonė ar miškai rytų Europoje, kurie atitinkamai, pietinio ir šiaurinio pusrutulio vasarų metu sugeria didžiulius anglies dvideginio kiekius.
Į animaciją nėra įtraukti vandenynai, nes nors jie ir pasisavina anglį, tačiau nedemonstruoja stiprių sezoninių tendencijų, aiškino Reichstein.
Klimato kaita keičia augmenijos augimo tendencijas pasaulyje
Dėl to kinta ir anglies srautas į ir iš biosferos. Pasak mokslininko, šie pokyčiai yra per maži, kad būtų atvaizduojami tokioje vizualizacijoje, kaip ši, tačiau skirtingose vietose jie turės skirtingą poveikį.
Pavyzdžiui, šiltesnės, ilgesnės vasaros Šiauriniame pusrutulyje gali būti naudingos augalų augimui, sakė jis. Tačiau ten, kur atšilimas vyksta drauge su kritulių trūkumu, kaip ir didesnėje Amerikos vakarų dalyje, klimato kaita ten gali apriboti augalų augimą.
Naujausi tyrimai rodo, kad Amazonė, kuri yra viena didžiausių anglies absorbentų planetoje, pastaruoju metu dėl miškų naikinimo ir miškų gaisrų, kasmet išskiria daugiau anglies, nei jos sunaudoja.
Tad jei manėte, kad gyvename tiesiog ant trečio rutulio nuo Saulės, tai pažiūrėkite animacijas dar kartą: iš jų matyti, kad Žemė yra tarsi gyvas, kvėpuojantis organizmas. Ir visi žmonijos veiksmai vienaip ar kitaip šiam organizmui atsiliepia.
Šaltinis: Gismeteo.lt