Silvestras Dikčius. Kas vyksta: globalinis atšilimas, klimato kaita ar klimato krizė?

Apie klimato kaitą girdime nuolat, tačiau pats „klimato kaitos“ terminas yra tik vienas iš galimų proceso pavadinimų. Maža to, frazė „klimato kaita“ kelia nemažai prieštaravimų.

Silvestras Dikčius / D. Umbraso/LRT nuotr.

Yra nemenkas skirtumas, kaip vadinsime šį procesą. Žvelgiant iš mokslo pusės, reikalo esmė nuo pavadinimo nesikeičia, šiuo metu visos planetos temperatūra kyla. Tačiau žodžiai lemia žmonių interpretacijas ir reakciją, o šie yra svarbūs, nes kiekvieno iš mūsų veiksmai turi įtakos klimatui. Pasirinktas terminas gali lemti tai, kaip mes suvoksime kylančios globalios temperatūros priežastis ir pasekmes.

Jungtinių valstijų Jeilio (Yale) universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad „globalinio atšilimo“* terminas žmonėms kelia daugiau susirūpinimo, yra baugesnis ir labiau siejamas su ekstremaliais orų reiškiniais. Globalinis atšilimas dažniau tapatinamas su žmogaus sukeltais nekontroliuojamais procesais, vykstančiais gamtoje. Šis terminas skatina didesnį asmeninį susirūpinimą ir, anot tyrimo, didesnį norą veikti prisidedant prie jo stabdymo.

Nepaisant to, per paskutinius du dešimtmečius mokslinėje literatūroje ir žiniasklaidoje įsigalėjo „klimato kaitos“ terminas. Jis buvo pateikiamas kaip korektiškesnis, teisingesnis ir tiksliau atspindintis vykstančius procesus. Juk augant pasaulio temperatūrai didėja ne vien šilumos kiekis atmosferoje. Tirpsta ledynai, kyla vandenyno lygis, keičiasi ekosistemos. Kitaip sakant, globalinis atšilimas atneša ne vien šilumą. Jis atneša daugybę pokyčių, todėl vadindami procesą „klimato kaita“ tarsi geriau jį apibūdiname.

Lietuvoje čia randame savų niuansų. Gyvename vėsiame klimate ir atšilimas mums neatrodo toks jau blogas dalykas. Lietuvoje globalinis atšilimas buvo pasitiktas labiau pozityviai, nei neigiamai – tarsi amžinos vasaros pažadas. Buvo populiaru juokauti apie tai, kad netrukus galėsime auginti bananus.

Tuo metu daug kam piršosi būtent toks globalinio atšilimo poveikis, todėl diskusijos šia tema prieš 20 metų dažnai atrodė lyg ir naujojo filmo „Nežiūrėk aukštyn“ (angl. „Don‘t Look Up“). Žmogaus sukelta klimato kaita jame metaforiškai lyginama su milžiniškos kometos artėjimu prie Žemės, o plačioji publika filme labiau linkusi abejoti mokslininkais, nuleisti viską juokais ir nenusiteikusi imtis veiksmų.

Taigi, nors terminas „klimato kaita“ buvo pradėtas naudoti pačių mokslininkų, prie jo išpopuliarinimo pasaulyje plačiai prisidėjo ir stambių iškastinio kuro korporacijų lobistai bei žmonijos poveikį klimatui neigiantys politikai. Dėl didesnio savo neapibrėžtumo „klimato kaitos“ terminas jiems buvo ir yra gerokai parankesnis nei pasakymas „globalinis atšilimas“.

Kai sakome tiesiog „klimato kaita“, tarsi pametame pagrindinį šios kaitos variklį – iškastinio kuro deginimą. Dabartinė klimato kaita tampa ta pačia natūralia klimato kaita, kuri nuolat vyko geologinėje žemės praeityje. „Klimato kaitos“ terminas atveria kelius manipuliacijoms seniau vykusius klimato svyravimus lyginti su dabartiniais, leidžia normalizuoti dabarties klimato pokyčius ir įvardinti juos kaip natūralius. Norėdami būti tikslesni frazę „klimato kaita“ turėtume išplėsti dviem žodžiais. Reikėtų sakyti: žmogaus sukelta klimato kaita.

Kadangi nei „globalinio atšilimo“, nei „klimato kaitos“ terminai nėra patys tinkamiausi, dabar dažnai sakoma „Klimato krizė“. Viešose kalbose šį terminą naudoja vis daugiau mokslininkų, apie „klimato krizę“ kalbama Vakarų žiniasklaidoje, tad tik laiko klausimas, kada šis terminas įsigalės Lietuvoje.

Nors „Klimato krizė“ iš pirmo žvilgsnio skamba baugiau, nei „globalinis atšilimas“ ar „klimato kaita“, tačiau kur kas geriau atspindi esamą dalykų padėtį. Pasauliniu mastu kintantis klimatas atneša vis daugiau nuostolių, o kova su procesu vyksta per lėtai, todėl pasaulis pereina į krizės fazę. Tačiau šio naujo termino nereikėtų bijoti, greičiau priešingai – teigiama jo galia didesnė nei prie štai buvusių.

Pasak psichologų, šiuo terminu pabrėžiamas proceso rimtumas ir neišvengiamumas. Tuo pat metu žodis „krizė“ mūsų sąmonėje asocijuojasi su galimais sprendimais ir veiksmais, kurie turėtų padėti tos krizės išvengti ar ją sušvelninti. „Globalinį atšilimą“ ar „klimato kaitą“ galėjome stebėti pasyviai, į klimato krizę turime reaguoti veiksmais.

*nors vietoje termino „globalinis atšilimas“ kalbininkai dabar rekomenduoja sakyti „visuotinis atšilimas“, šiame komentare naudoju senąjį, kelis dešimtmečius naudotą terminą

Šaltinis: lrt.lt

Share This Post

Rašyti komentarą