Žemame lygyje virš jūros lygio įsikūręs žemynas, egzistavęs prieš maždaug 40 milijonų metų ir buvęs namais egzotiškai faunai, galėjo „pakloti kelią“ Azijos žinduoliams kolonizuojant Pietų Europą, rodo nauji tyrimai.
Žemynas, kurį tyrėjai praminė „Balkanatolija“, įsiterpęs tarp Europos, Afrikos ir Azijos. Kuomet nukrito jūros lygiai ir susiformavo sausumos tiltas, prieš maždaug 34 mln. metų šis pamirštas žemynas tapo vartais tarp Azijos ir Europos.
„Kada ir kaip pirmoji Azijos žinduolių banga atkeliavo į pietrytinę Europą išlieka menkai suprantama,“ – naujajame tyrime rašo paleontologas Alexis Licht su kolegomis.
Tačiau rezultatai tikrai dramatiški.
Prieš maždaug 34 mln. metų, Eoceno epochos pabaigoje, didžiulis skaičius vietinių žinduolių pradingo iš Vakarų Europos, kuomet čia atsirado nauji Azijos žinduoliai, o šis staigus išnykimo įvykis dabar yra žinomas, kaip Grande Coupure.
Vis dėlto, neseniai Balkanuose aptiktos fosilijos pakeitė tą laiko juostą, nurodant ypatingą bioregioną, kuris, atrodo, leido Azijos žinduoliams kolonizuoti pietryčių Europą net 5–10 mln. metų prieš įvykstant Grande Coupure.
Kad tai ištirtų Licht, iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro, su kolegomis pakartotinai išnagrinėjo įrodymus iš visų žinomų fosilijų vietų šiame regione, apimančiame dabartinį Balkanų pusiasalį ir Anatoliją, vakariausią Azijos pusiasalį.
Šių vietovių amžius buvo peržiūrėtas remiantis dabartiniais geologiniais duomenimis, o komanda rekonstravo paleogeografinius pokyčius, įvykusius regione, turinčiame „sudėtingą epizodinio skendimo ir pakartotinio iškilimo istoriją“.
Jų atradimai rodo, kad Balkanatolija veikė, kaip atspirties taškas gyvūnams persikeliant iš Azijos į Vakarų Europą, o senovės sausumos masyvas iš atskiro žemyno virto sausumos tiltu ir vėlesnė Azijos žinduolių invazija sutapo su kai kuriais „dramatiškais paleogeografiniais pokyčiais“.
Prieš maždaug 50 mln. metų Balkanatolija buvo izoliuotas salynas, atskirtas nuo kaimyninių žemynų, kur klestėjo unikali gyvūnų kolekcija, besiskirianti nuo tų, kurie buvo aptinkami Europoje ir Azijoje.
O tuomet, prieš maždaug 40-34 mln. metų, krentančių jūros lygių, augančių Antarktidos ledynų ir tektoninių poslinkių kombinacija sujungė Balkanatolijos žemyną su vakarine Europa.
Tai leido Azijos žinduoliams, tarp kurių buvo graužikai ir keturkojai kanopiniai žinduoliai (dar žinomi kaip kanopiniai), pajudėti vakarų link ir įsiveržti į Balkanatoliją, rodo fosilijų įrašai.
Šis pietinis takas į Europą per Balkanatoliją, ko gero, buvo parankesnis nuotykių ištroškusiems gyvūnams, nei kelionė aukštesnių platumų keliais per Vidurinę Aziją, kuri tuo metu buvo sausesnės, vėsesnės, dykumų stepės, teigia Licht su kolegomis.
Vis dėlto, savo tyrime jie pažymi, kad „buvęs ryšys tarp individualių Balkanatolijos salų ir šio pietinio išsklaidymo maršruto išlieka diskutuotinas“ ir kad iki šiol sudėliota istorija „yra pagrįsta tik žinduolių fosilijomis, o kur kas išsamesnis buvusios Balkanatolijos biologinės įvairovės paveikslas dar laukia būti nupieštas“.
Daugelis geologinių pokyčių, kurie lėmė Balkanatolijos iškilimą, dar turi būti iki galo suprasti ir yra svarbu pabrėžti, kad ši apžvalga yra tik vienos komandos atlikta fosilijų įrašų interpretacija.
Nepaisant to, salose gyvenančių žinduolių ir kitų stuburinių gyvūnų iškasenos paprastai yra negausios ir nevienodos, o turtingi Balkanatolijos sausumos fosilijų įrašai „suteikia unikalią galimybę dokumentuoti salų bioto raidą ir nykimą per gilųjį laiką,“ – užbaigė komanda.
Tyrimas buvo paskelbtas „Earth-Science Reviews“
Šaltinis: Gismeteo.lt