Kjivas, Lvivas, Charkivas ar Černihivas – prieš keletą mėnesių taip užrašyti Ukrainos miestų vardai dar atrodė keistai. Bet jie jau tapo nauju standartu. Prasidėjus karui, daugelis žiniasklaidos priemonių pradėjo naudoti naujuosius variantus ir žiniasklaidoje naujoji rašyba sparčiai išstūmė tradicinę ukrainietiškų pavadinimų rašybą, atskleidė Lietuvos žiniasklaidos analizė.
Portalas 15min aiškinosi, kaip keitėsi didžiųjų Ukrainos miestų pavadinimų rašyba Lietuvos žiniasklaidoje prasidėjus karui.
Informaciją apie tai 15min suteikė žiniasklaidos stebėsenos ir analizės įmonė „Mediaskopas“.
„Mediaskopas“ suteikė skaičius, kiek kartų Lietuvos žiniasklaidoje nuo sausio pradžios iki balandžio 20 d. vartoti tradiciniai Ukrainos miestų pavadinimų variantai Kijevas, Lvovas, Charkovas ir Černigovas ir kiek kartų – naujieji variantai Kyjivas, Lvivas, Charkivas ir Černihivas.
Analizė apėmė nacionalinius ir regioninius leidinius, interneto portalų bei naujienų agentūrų pranešimus.
Taip pat 15min domėjosi, ar vietovardžių pavadinimų keitimas arba naujų formų įteisinimas lietuvių kalboje yra dažnas reiškinys bei kodėl daug Ukrainos miestų, pvz., Kyjivas/Kijevas, lietuvių kalboje turi du leistinus variantus.
Apie tai 15min kalbėjosi su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku Audriu Antanaičiu.
Jo teigimu, sprendimas leisti vartoti žodį Kyjivas oficialioje vartosenoje yra susijęs ne tik su kalba, bet ir su politika – taip norėta išreikšti solidarumą su Ukraina ir parodyti Lietuvos paramą Ukrainai.
Ukraina / 123RF.com nuotr.
Bet A.Antanaitis atkreipia dėmesį, kad nederėtų ir varianto Kijevas vadinti rusišku ir besąlygiškai atmesti – jis pabrėžia, kad šis pavadinimas lietuvių kalboje egzistuoja seniai ir į ją atėjo ne iš rusų, o iš rusėnų kalbos, iš kurios vėliau išsivystė ukrainiečių kalba.
Kyjivas Kijevą pakeitė per mėnesį
Sausio mėnesį, dar neprasidėjus karui, Ukrainoje žodis Kijevas Lietuvos žiniasklaidoje paminėtas 2171 kartą, o žodis Kyjivas per šį mėnesį pavartotas dar nebuvo išvis.
Vasario mėnesį tendencija dar beveik nesikeitė. Per šį mėnesį pavadinimas „Kijevas“ minėtas 6648 kartus, o „Kyjivas“ – 21 kartą.
Tačiau jau kovą variantas „Kyjivas“ šiek tiek aplenkė „Kijevą“ pagal populiarumą. Variantas „Kyjivas“ pavartotas 5882 kartus, o „Kijevas“ – 5409 kartus.
Tai neabejotinai susiję su faktu, kad būtent kovo 3 d. VLKK oficialiai įteisino naująjį Ukrainos sostinės pavadinimo variantą „Kyjivas“.
Nuo šios dienos abu variantai – tiek naujasis, tiek tradicinis – yra leistini naudoti kaip lygiaverčiai.
Balandį „Kyjivo“ populiarumas toliau augo. Per 20 balandžio dienų žodis „Kyjivas“ Lietuvos žiniasklaidoje skambėjo 5027 kartus, o žodis „Kijevas“ – 1852 kartus. Tad „Kyjivas“ vartotas kone tris kartus daugiau negu „Kijevas“.
Kijevo ir Kyjivo pavadinimų variantų vartosenos kaita / Mediaskopas
Kitų miestų pavadinimų vartosenos tendencija panaši
Panaši tendencija ir su kitais miestais, kurių pavadinimų vartosenos kitimas buvo tirtas.
„Mediaskopo“ analizė parodė, kad sausį pavadinimo variantas Lvovas Lietuvos žiniasklaidoje minėtas 150 kartų, o Lvivas – vos 14.
Bet jau vasarį šių pavadinimų vartosenos dažnumas beveik susilygino (atitinkamai 437 ir 387), o kovą Lvivo pavadinimas jau minėtas beveik tris kartus dažniau negu Lvovo – Lvivas minėtas 1698 kartus, o Lvovas 640.
Panaši situacija išsilaikė ir balandį – atitinkamai 865 ir 311.
Lvovo ir Lvivo pavadinimų variantų vartosenos kaita / Mediaskopas
Kalbant apie Charkovą/Charkivą, sausį tradicinis pavadinimas Charkovas minėtas 88 kartus, o naujasis pavadinimas Charkivas – 21 kartą, tad tradicinis pavadinimas minėtas maždaug keturis kartus dažniau.
Vasarį Charkovo pavadinimas paminėtas 528 kartus, o Charkivo – 264 kartus, tad tradicinis pavadinimas minėtas dukart dažniau.
Kovą situacija tapo priešinga. Charkivo pavadinimas minėtas 2622 kartus, o Charkovo – 1233, tad naujasis pavadinimas tapo dvigubai populiaresniu. Panaši situacija išsilaikė ir balandį – Charkivo pavadinimas minėtas 1320 kartų, o Charkovo 500 kartų.
Charkovo ir Charkivo pavadinimų variantų vartosenos kaita / Mediaskopas
Černigovo/Černihivo pavadinimas sausį Lietuvos žiniasklaidoje apskritai nefigūravo: Černigovas minėtas du kartus, Černihivas – nė karto.
Vasarį populiaresniu išliko tradicinis pavadinimas: Černigovas minėtas 142 kartus, Černihivas – 90 kartų.
Kovą, kaip ir kitų miestų atveju, naujasis pavadinimas aplenkė tradicinį: naujasis pavadinimas Černihivas kovą minėtas 1159 kartus, senasis pavadinimas Černigovas 526 kartus.
Per pirmąsias 20 balandžio dienų Černihivas minėtas 653 kartus, o Černigovas 220 kartų.
Černigovo ir Černihivo pavadinimų variantų vartosenos kaita / Mediaskopas
Beje, tokius variantus kaip Lvivas, Černihivas ir Charkivas VLKK įteisino seniau negu pavadinimo variantą Kyjivas.
2006-aisiais išleistame žodyne „Pasaulio vietovardžiai. Europa“ kaip kai kurių Ukrainos miestų pavadinimai įtvirtinti du lygiaverčiai variantai, pavyzdžiui Charkovas ir Charkivas, Černigovas ir Černihivas, Nikolajevas ir Mykolajivas. Bet iki šiol šie variantai, kaip matyti, buvo naudojami retai.
Balandį tris ketvirtadalius paminėjimų sudarė nauji variantai
Skaičiuojant, kaip kito bendra visų miestų pavadinimų tendencija kas mėnesį, situacija tokia: sausį tradiciniai Ukrainos miestų pavadinimų variantai Lietuvos žiniasklaidoje minėti 2411 kartų, naujieji – 35 kartus.
Tad tradiciniai pavadinimų variantai dominavo, o naujųjų Ukrainos miestų pavadinimų variantų paminėjimai sudarė vos 1,4 proc. visų paminėjimų, arba maždaug kas 60-ą paminėjimą.
Vasarį (primename, kad karas prasidėjo vasario 24 d.) tradiciniai Ukrainos miestų pavadinimų variantai Lietuvos žiniasklaidoje minėti 7755 kartus, naujieji – 762 kartus.
Tad nors tradiciniai pavadinimų variantai vis dar vartoti gerokai rečiau, situacija jau keitėsi: naujųjų Ukrainos miestų pavadinimų variantų paminėjimai sudarė sudarė 8,9 proc. visų paminėjimų, arba maždaug kas vienuoliktą paminėjimą.
Kovą tradiciniai Ukrainos miestų pavadinimų variantai Lietuvos žiniasklaidoje minėti 7 808 kartus, naujieji – 11 361 kartą.
Naujųjų Ukrainos miestų pavadinimų variantų paminėjimai jau sudarė 59,2 proc. visų paminėjimų, arba daugiau negu pusę paminėjimų. Naujieji variantai pirmąkart pagal populiarumą aplenkė tradicinius.
Per pirmąsias 20 balandžio dienų tradiciniai Ukrainos miestų pavadinimų variantai Lietuvos žiniasklaidoje minėti 2883 kartus, naujieji – 7865 kartus.
Naujųjų Ukrainos miestų pavadinimų variantų paminėjimai sudarė 73,2 proc. visų paminėjimų, arba beveik tris ketvirtadalius visų paminėjimų. Tad naujųjų variantų vartosena ir toliau dažnėjo.
Kijevas – ne rusiškas, o rusėniškas žodis
Paklaustas, iš kur į lietuvių kalbą atėjo pavadinimas Kijevas, VLKK pirmininkas A.Antanaitis sakė, kad šis tradicinis pavadinimas į lietuvių kalbą atėjo ne iš rusų, o iš rusėnų kalbos.
„Rusėnų kalba gyvavo LDK, iš jos vėliau išsivystė ukrainiečių ir baltarusių kalbos.
Rusėnų kalba gyvavo LDK, iš jos vėliau išsivystė ukrainiečių ir baltarusių kalbos.
Kijevas XIV a. tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestu, ir natūralu, kad tas pavadinimas į lietuvių kalbą atėjo ne tada, kada mes buvom po rusų padu, bet žymiai anksčiau. Tai nėra rusiškas pavadinimas“, – sakė A.Antanaitis.
A.Antanaitis 15min teigė, kad naujojo pavadinimo varianto Kyjivas įteisinimas nereiškia, kad senąjį pavadinimo variantą naudoti draudžiama.
Audrys Antanaitis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
„Šiandien abu pavadinimai yra teisingi, galiojantys ir oficialūs. Kyjivas yra naujasis ukrainietiškas pavadinimas, o Kijevas yra rusėniškas pavadinimas, atėjęs iš LDK laikų, tai tradicinis lietuviškas pavadinimas. Šitą reikėtų žinoti ir nevengti nė vieno pavadinimo“, – sakė A.Antanaitis.
Visgi, nors Kijevo ir kitų senųjų pavadinimų variantų vartojimas nėra klaida, rekomenduojama naudoti naujuosius, iš dabartinės ukrainiečių kalbos tiesiogiai transkribuotus variantus – ne tik Kyjivas, bet ir Zaporižia, Mykolajivas, Černihivas, Charkivas ir kiti.
Pasak A.Antanaičio, sprendžiant dėl pavadinimo varianto Kyjivas įteisinimo jau lėmė ne tik kalbiniai, bet ir politiniai argumentai – noras parodyti solidarumą su ukrainiečiais prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Mes pasirinkome naująjį ukranietišką pavadinimą ir įteisinome jį jau, sakykim, žiūrėdami iš kalbos politikos pozicijų, iš politikos pozicijų.
Mes pasirinkome naująjį ukranietišką pavadinimą ir įteisinome jį jau, sakykim, žiūrėdami iš kalbos politikos pozicijų, iš politikos pozicijų.
Tam kad parodytume savo solidarumą su ukrainiečių tauta, su jos kalba“, – pabrėžė A.Antanaitis.
Lietuvos ir Ukrainos vėliavos / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
VLKK pirmininkas priminė, kad ir patys ukrainiečiai 2016 m., priėmę Dekomunizacijos įstatymą, pakeitė tūkstančius savo vietovių pavadinimų.
„Išsivalė nuo visokių Čepajevių, Leninių, Komunarų, Komsomolskių ir taip toliau, sugrąžino senuosius savo pavadinimus. O mes įteisinome irgi du variantus daugelio pagrindinių miestų, pavyzdžiui, galima sakyti Lvovas, galima sakyti ir Lvivas“, – sakė A.Antanaitis.
Vis dėlto VLKK pirmininkas ragino toleruoti ne tik naujuosius, bet ir tradicinius variantus.
„Rekomenduojamas variantas yra Lvivas, bet ne klaida sakyti ir Lvovas. Šiuo atžvilgiu turėkime tam tikros tolerancijos, nes kai aistros nuslūgs, galime pamatyti, kad priskaldėme malkų kažką drausdami ir įsivaizduodami, kad tai yra rusiški pavadinimai, kai iš tikrųjų jie nėra. Dar kartą akcentuoju – LDK egzistavo rusėnų kalba, mes kūrėme savo pavadinimus būdami tos valstybės viena iš tautų, ir su rusais tas dažnai neturi nieko bendro“, – sakė A.Antanaitis.
Dažniausiai vietovardžių keisti neverta
Apskritai, pasak jo, lietuvių kalboje vietovardžių pavadinimai keičiasi, nauji variantai įteisinami yra retai.
„Valstybių pavadinimai keičiami tada, kai pati valstybė keičia savo pavadinimą ar kai atsiranda naujos valstybės. Pavyzdžiui, Afrikoje buvo Svazilendas – tapo Esvatinis. Tai ir mes tada keičiame tokiu atveju pavadinimą. Bet šiaip stengiamės be reikalo netikslinti ir nekaitalioti“, – sakė A.Antanaitis.
Jis teigė prisimenantis vieną išskirtinį atvejį – kai Gruzijos pavadinimas buvo pakeistas į Sakartvelo. Tačiau, jo teigimu, tai buvo svarstyta ilgai ir buvo labai aiškūs argumentai, kodėl verta tą daryti.
„O šiaip jau lietuvių kalba savo kaimynams įvardinti turi savo tradicinius pavadinimus, ir dažniausiai nėra reikalo kaitalioti. Mes turime ne Deutschland, o Vokietija, ne Polska o Lenkija, ir daugybę tokių panašių turime pavadinimų, kurie yra seni, tradiciniai lietuviški, ir jie tegu ir būna“, – sakė A.Antanaitis.
Šaltinis: 15min.lt