Tokio kovo Lietuva nematė nuo pat 1961 m.

Šių metų kovas tapo pačiu sausiausiu mėnesiu iš visų nuo 1961 m.! Iki šiol sausiausias mėnuo Lietuvoje buvo 2019 m. balandis

Vidutiniškai Lietuvoje šių metų kovą iškrito vos 1,9 mm kritulių, tačiau atskirose stotyse iškritęs kritulių kiekis siekė nuo 0 mm Vakarų Lietuvoje iki 5 mm pietiniame ir šiaurės rytiniame Lietuvos pakraščiuose (1 pav.). Pastarasis skaičius sudaro iki 15 % įprastai iškrentančio kritulių kiekio. Antroje vietoje pagal mažiausią kritulių kiekį liko 1969 m. kovas (9 mm), o trečioje – 2003 m. kovas (10 mm). Įprastai, pagal standartinę klimato normą (SKN, 1991–2020 m. vidurkis), kovą iškrenta vidutiniškai 39 mm kritulių.

Pažymėtina, kad nuo 1961 m. analizė atliekama todėl, nes nuo tų metų vykdyti meteorologiniai matavimai apėmė pakankamai tankų tinklą, kuris gerai reprezentuoja visos Lietuvos situaciją Lietuvoje. Pažvelgus į pačią ilgiausią Lietuvos kritulių matavimų seką Vilniuje (nuo 1887 m.) 2022 m. kovo mėnesio kritulių kiekis taip pat buvo rekordiškai mažas! Šiemet iškritęs vos 1,2 mm kritulių kiekis Vilniuje antroje vietoje paliko prieš tai buvusį rekordiškai mažą 1928 m. 3 mm kritulių kiekį.

„Lietingiausias“, jei galima taip pavadinti, dešimtadienis buvo pats pirmasis su vidutiniškai 1,7 mm kritulių. Kovo antrąjį dešimtadienį kritulių visai neiškrito, o trečią jų būta tik simboliškai (0,2 mm).

Tai, kad kovas buvo iš tiesų sausas, parodo ir standartizuotas kritulių indeksas (SPI), kuris yra skaičiuojamas visus metus ir padeda įvertinti kritulių kiekio nuokrypį, lyginant su daugiamečiais duomenimis. Taigi, kovo 3 dešimtadienį SPI1 (pagal 1 mėnesio kritulių duomenis) pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio (meteorologinė sausra) rodiklį rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje (2 pav.). SPI2 (pagal 2 mėnesių duomenis) yra taip pat skaičiuojamas, tačiau kovo 3 dešimtadienį pavojingo reiškinio rodiklio nepasiekė.

Šių metų kovo mėn. buvo ne tik išskirtinai sausas. Nors kovo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 0,6 °C aukštesnė nei įprastai (24 vieta pagal šiltumą iš visų kovo mėnesių nuo 1961 m.) ir sausi orai nebuvo ypač šilti, tačiau buvo neįprastai saulėta.

Šių metų kovas tapo pačiu saulėčiausiu kovu nuo 1961 m.! Antroje vietoje liko 1969 metų kovas (224 val.), o trečioje – 2013 m. (219 val.). Šių metų kovą vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje siekė net 263 val., tai yra beveik dvigubai daugiau už daugiametį kovo mėnesio vidurkį (SKN 145 val.). Saulė spigino taip intensyviai, jog šių metų kovo reikšmės viršijo net balandžio mėnesio daugiametį vidurkį (SKN 212 val.) ir buvo artimos netgi gegužės mėnesio daugiametėms Saulės spindėjimo reikšmėms (SKN 283 val.). Šį mėnesį, kaip ir įprasta kovui, ilgiausiai Saulė spindėjo pajūryje ir vakarinėje Lietuvos dalyje, trumpiausiai – vidurio ir pietrytinėje šalies teritorijoje, kur Saulės spindėjimo trukmė fiksuota nuo 253 iki 279 val. (3 pav.)

Kovas buvo išskirtinai sausas ne tik iš visų kovų nuo 1961 m. Jis tapo pačiu sausiausiu mėnesiu iš visų mėnesių nuo 1961 m. pagal visos šalies vidurkį. Į antrą vietą išstūmė iki šiol buvusį sausiausią mėnesį – 2019 m. balandį (2,2 mm). Trečioje vietoje rikiuojasi 1994 m. gegužė (4,5 mm).

Reikėtų pažymėti, kad visos Lietuvos kritulių vidurkis gali skirtis nuo kritulių kiekio atskirose stotyse. Pavyzdžiui, antroje vietoje likusį 2019 m. balandį visiškai kritulių neiškrito kai kuriose meteorologijos stotyse (Biržuose, Dotnuvoje, Raseiniuose, Nidoje, Alytuje ir kt.). Ne išimtis ir šių metų kovas – kritulių visai nebuvo registruota Klaipėdoje, Nidoje, Šilutėje, Pagėgiuose, Kartenoje (Kretingos r.) ir Lankupiuose (Klaipėdos r.). 

LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė ir Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Gintarė Giliūtė

Šaltinis: technologijos.lt