Bendrovė „Ignitis renewables“ iki 2030 m. turi ambicingą planą Baltijos jūroje šalia Lietuvos pasatyti 1,4 GW galios vėjo parką, o tai užtikrintų kone pusės Lietuvos elektros poreikį, ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2022“ pabrėžė įmonės vadovas Thierry Aelensas.
„Lietuva turi dideles galimybes rengti jūros vėjo parkus, nors jeigu pažvelgtume į kitas regiono šalis, ne pačias didžiausias. Vis dėlto turime labai ambicingą planą Lietuvai iki 2030 m. Baltijos jūroje pastatyti vėjo jėgaines, kurios generuotų 1,4 GW galią. Per metus galėtų pagaminti 6 TWh, tai yra apie 50 proc. Lietuvos elektros poreikio“, – savo pranešima akcentavo T. Aelensas.
Vėjo jėgainės jūroje / Unsplash nuotr.
Vis dėlto Lietuvos techninis potencialas vėjo parkų Baltijos jūroje, anot T. Aelenso, siekia 4,5 GW. Kaimyninėje Latvijoje, kuri turi ilgą pakrantę, galimybės siekia net 14,5 GW, o Estijoje – 7 GW. Atitinkamai šiose šalyse iki 2030 m. siekiama pastatyti po 0,5 GW vėjo parkus jūroje.
Kitų Baltijos jūros regiono šalių techninės galimybės iš vėjo jėgainių jūroje gaminti elektrą dar didesnės. Švedijos – 20 GW, Suomijos – 8 GW, Danijos – 19,5 GW, Vokietijos – 8 GW, Lenkijos – 12 GW.
Elektra / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Danijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje turima ambiciją iki 2030 m. įgyvendinti jūros vėjo jėgainių parkų projektus, kurie atitinkamai generuotų 1,6 GW, 2,7 GW ir 5,9 GW. https://a30c013dcb15a829762080a1f26cf7b6.safeframe.googlesyndication.com/safeframe/1-0-38/html/container.html
„Pavyzdžiui Danija iš viso turi labai ambicingų planų iki 2030 m. jūroje pastatyti vėjo parką, kuris generuotų 10 GW, o iki 2050 m. didžiąją dalį elektros pasigaminti iš vėjo jėgainių jūroje. Švedija turi daug galimybių, tačiau šiuo metu neturi jokių vėjo jėgainių jūroje ir kol kas neplanuoja jų statyti iki 2030 m. Taip pat ir Suomija“, – aiškina T. Aelensas.
135 mlrd. eurų projektas
Šiaurės jūros šalys žengia ryžtingus žingsnius ir jau 2050 m. planuoja pastatyti 150 GW galios vėjo jėgainių jūroje parką, sako T. Aelensas.
„Jeigu pažvelgtume, ką daro mūsų konkurentai Šiaurės jūroje, tai gegužės 18 d. Vokietijos, Danijos, Nyderlandų ir Belgijos ministrai pirmininkai pažadėjo iki 2050 m. jūroje pastatyti vėjo jėgainių, kurių galia siektų net 150 GW. Tokio kiekio galios pavyktų elektros energija aprūpinti visą Vokietiją“, – tikina T. Aelensas.
Susitarimu siekiama dešimteriopai padidinti jūros vėjo jėgainių pajėgumus regione, o bendros privataus sektoriaus investicijos sieks 135 mlrd. eurų. Tačiau šis skaičius gali būti ir dar didesnis, nes Europos Komisija apskaičiavo, kad, norint pasiekti 2050 m. ES tikslą ir būti aplinkai neutraliu žemynu, iš viso reikia 800 mlrd. eurų investicijų į energetiką jūroje, rašo „Euractiv“.
Planuojama, kad projektas galės elektra aprūpinti apie 200 mln. namų ūkių.
Energijos salos jūrose
Tačiau tokį elektros kiekį perduoti per sinchroninį kontinentinės Europos tinklą būtų itin brangu, įspėja T. Aelensas.
„Sąskaita už elektros perdavimą gyventojams būtų nepakeliama. (…) Todėl tokiems projektams reikia statyti energijos salas“, – sako „Ignitis renewables“ vadovas.
Pirmąja energijos salą pasaulyje Baltijos jūros Bornholmo saloje žada vystyti Danija. Ji turėtų pasitarnauti kaip jūros vėjo jėgainių centras prie kranto, tiekiantis 2 GW energijos. Danija taip pat planuoja Šiaurės jūroje supilti dirbtinę salą, kuri taps jūros vėjo jėgainių, tiekiančių 3 GW energijos, centru, kurios ilgalaikės plėtros potencialas sieks 10 GW, rašo Danijos energetikos agentūra.
Kalbėdamas apie Lietuvos vaidmenį vystant vėjo jėgainių parkus jūroje, T. Aelensas pažymi, kad Lietuva privalo tapti pokyčių lydere.
„Mano nuomone, Lietuva turėtų būti šalis, žengianti pirmą žingsnį. Vakaruose, šalyse, kurios dėjo pirmą žingsnį, jos tapo lyderėmis, sukūrė žmogiškus pajėgumus bei galimybes šaliai. Lietuva turi aukščiausias anglies dvideginio absorbavimo galimybes bei neseniai įrodė, kad nori būti lyderė. Tai leis Lietuvai būti priekyje, tą rodo ir suskystintų gamtinių dujų terminalo pavyzdys“, – teigė T. Aelensas.
Pirmas Lietuvos vėjo jėgainių parkas jūroje – 2028 m.
LRT.lt primena, kad Seimas kovo pabaigoje priėmė įstatymų paketą jūrų vėjo energetikos vystymui Baltijos jūroje ir uždegė žalią šviesą pirmojo jūros vėjo parko atsiradimui Lietuvoje.
Planuojama, kad aukcionas pirmojo vėjų elektrinių parko vystytojui bus paskelbtas 2023 m. antrą pusmetį. Tikimasi, kad parkas pradės veikti iki 2030 m.
Elektra / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Skaičiuojama, kad maždaug 700 MW galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 3 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus.
Vyriausybė yra parengusi planą, kad iki 2030 m. 90 proc. šaliai reikalingos elektros energijos Lietuva pasigamintų pati. Šiam tikslui pasiekti, anot energetikos ministro Dainiaus Kreivio, bus keičiami aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos įstatymai, o Lietuva per artimiausius 5–6 metus taps viena žaliausių šalių Europoje.
Šaltinis: lrt.lt