Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad į pedagogines studijas bus siekiama priimti visus norinčius studijuoti ir tenkinančius minimalius priėmimo reikalavimus. Tokia nuostata sulaukė ir kritikos, ir palaikymo, tiesa, įspėjant apie galimus pavojus.
Lietuvos mokykloms jau dabar stinga mokytojų. Pavasaris ir vasara tampa sunkiu išbandymu mokyklų vadovams, mat tuomet jie leidžiasi į būsimų darbuotojų medžioklę ir turi įnirtingai pakovoti, kad mokytojai pasirinktų jų mokyklą. Ši bėda, kaip rodo prognozės, smarkiai didės artimiausiais metais.
Praėjusi Vyriausybė, siekdama pritraukti pedagoginių studijų studentų, įvedė skatinamąsias stipendijas visiems pedagogikos studentams. Ši Vyriausybė pakoregavo tvarką – stipendijos skiriamos tik toms sritims, kuriose stygius itin didelis. Tai matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo, taip pat specialiosios pedagogikos studijos.
Neseniai ministerija pareiškė, kad bus siekiama priimti į pedagogines studijas visus norinčius, net jei jų rezultatai tenkina vos minimalius reikalavimus.
Anglų kalbos egzaminas. / E. Blaževič/LRT nuotr,
Lašas: tai koduoja vėlesnes problemas
„Dabartinis ministerijos sprendimas leidžia žengti vieną žingsnį į priekį ir išsprendžia bent jau vieną problemą, kuri buvo užkoduota praėjusios Vyriausybės sprendimuose. Ši Vyriausybė sufokusavo finansus į tas pedagogikos studijų sritis, kur yra didžiausias poreikis. Tai yra pliusas“, – sakė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas docentas Ainius Lašas.
Tiesa, jis įžvelgia pavojų dėl per žemos priėmimo kartelės.
„Bet kiti dalykai liko neišspręsti, ir vienas iš momentų – minimalūs priėmimo reikalavimai, atrankos nebuvimas. Studentų priėmimas į pedagogikos sritis su vos patenkinamais balais kelia rimtų klausimų ir iš esmės koduoja vėlesnes problemas. Jei mes priimame studentus su tokiais balais, jie turės po to mokyti mokinius tų dalykų, kuriuos patys išlaikė prastai ar tik patenkinamai. Tad kyla klausimų, koks bus pedagogas ir kokia bus jo mokymo kokybė?“, – svarstė A. Lašas.
Ainius Lašas / D. Umbraso/LRT nuotr.
Pasak jo, motyvacijos testas yra filtras, kuris turėtų padėti atsirinkti tinkamiausius pirmakursius, tačiau yra ir kitas lazdos galas – visi universitetai yra suinteresuoti gauti kuo daugiau studentų krepšelių – tai yra, kuo didesnį finansavimą.
„Filtras, aišku, yra, bet nepasakyčiau, kad jis idealiai veikia“, – sakė A. Lašas.
Jis tikras, kad geriausiais mokytojais tampa nebūtinai tie, kurie mokosi dešimtukais. Kartais kur kas geriau ugdymo keliu eiti sekasi tam, kuris mokėsi kiek žemesniais balais.
„Bet tarp dešimtuko ir šešeto yra ir aštuonetai, ir devynetai. Turėtume matyti, kad potencialus studentas bent jau domisi pasirinkta sritimi. Jei tu baigei šešetu, vadinasi, iš esmės kažko nesupratai. Tuomet ir kyla
klausimas, kodėl tu eini į šią sritį? Ar dėl stipendijos, ar dėl kitokių priežasčių? Jei nebūtų stipendijos, ar tas žmogus apie tai pagalvotų?“, – svarstė A. Lašas.
Anglų kalbos egzaminas. / E. Blaževič/LRT nuotr,
Jis pabrėžė, kad svarbu galvoti ir apie tuos jaunus žmones, kurie metus ar dvejus dirba mokykloje, kad jie nepaliktų darbo vietos. Pasak A. Lašo, mokytojų tiesioginį darbą neretai trikdo didelis popierizmas, stinga
pasitikėjimo jaunais pedagogais.
„Krūvio suderinimas yra esminis momentas. Mokytojo darbas yra sunkus, reikia daug laiko ruošiantis. Tad privalu sužiūrėti krūvius, kad mokytojai neperdegtų. Ateina jaunas žmogus, dar jaučia motyvaciją, bet jei tu jį uždusini tame darbe, jis sudega. Ir viskas – tu jo neišlaikysi“, – įspėjo A. Lašas.
Remeika: sprendimas, kuri padiktavo šios dienos beviltiškumas
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika mano, kad ministerijos sprendimas yra priimtas dėl beviltiškos padėties.
„Tai sprendimas, kuri padiktavo šios dienos beviltiškumas. Bet tai yra truputėlį geriau nei nieko“, – sakė R. Remeika.
Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius R. Remeika. / E. Blaževič/LRT nuotr.
Pasak mokyklos vadovo, jis nėra blogas, bet kainuosiantis papildomų pastangų.
„Vienareikšmiškai negaliu atsakyti, bet tai vienas iš būdų padidinti priimamų žmonių skaičių. Bet tokiu atveju turėtų būti ir kitas dalykas – studijos turėtų atsijoti tuos, kurie negali būti pedagogais. Pirmieji ar antrieji metai tai turėtų parodyti, išgryninti tuos žmones, kurie negali dirbti su vaikais. Ir tuomet su tais studentai reikėtų atsisveikinti. Tokiu būdu mes turėtume didelį skaičių žmonių, bet apsunkintume darbą universitetams“, – mano R. Remeika.
Pasak jo, net ir prasčiau pasirengęs mokinys, jei yra motyvuotas, sieks per studijas išmokti ir dalyką, ir tai, kaip reikia mokyti.
„Jei nesieks, negebės, aukštosios mokyklos turės juos atsijoti po pirmų metų. Nematau problemos. Tik reikia, kad ministerija nepadarytų taip: priėmėme visus, kurie norėjo, ir įteikiame diplomus visiems, kurie norėjo“, – pabrėžė direktorius.
Anglų kalbos egzaminas. / E. Blaževič/LRT nuotr,
Jis savo kailiu kasmet patiria, ką reiškia rasti mokytoją. Vos prieš kelias dienas direktorius ieškojo matematiko, dviejų anglų kalbos mokytojų, lituanisto. Vadovas jau gali lengviau atsikvėpti, nes sulaukė kandidatų ir tris mokytojus jau surado, trūksta tik matematiko. Be to, pasak R. Remeikos, stinga švietimo pagalbos specialistų – jų itin sunku surasti, nes jie uždirba mažiau nei mokytojai, tad psichologai, logopedai renkasi darbą privačiame sektoriuje.
Numatytos dviejų rūšių stipendijos
Preliminariai pedagogikos krypčių studentams numatyta skirti 600 stipendijų.
Šiemet įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 299 Eur (6,5 BSI) dydžio stipendijos.
Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 506 Eur (11 BSI). Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Studentai / E. Blaževič/LRT nuotr.
Motyvacijos vertinimas
Kaip ir ankstesniais metais, visiems stojantiesiems į pedagogikos studijų programas kolegijose ir universitetuose, reikalingas motyvacijos vertinimas. Šiemet jis vykdomas nuotoliniu būdu nuo birželio 13 d. iki liepos 23 d.
Stojančiojo motyvacija yra vertinama individualaus pokalbio su komisijos nariais būdu. Pokalbio metu pateikiama iki 10 klausimų ir prašoma papasakoti apie konkrečias ir tikras situacijas, susijusias su ugdymu: mokytojo profesijos pasirinkimo priežastis, mokymo patirtį (ar yra tekę mokyti anksčiau), kaip sekasi atlikti bendras su kitais veiklas, kokiu mokytoju save įsivaizduoja stojantysis, kai baigs pedagogikos studijas.
Motyvacijos įvertinimo rezultatas gali būti teigiamas arba neigiamas. Nedalyvavęs motyvaciniame pokalbyje, stojantysis nebegali pretenduoti į pedagoginių studijų programas.
Šaltinis: lrt.lt