Baltijos jūra gali nustebinti poilsiautojus greitai besikeičiančia vandens temperatūra. Štai dieną jūra gali būti kaip arbata, o už kelių valandų – jau penkiais laipsniais vėsesnė ir tai tikrai pasijus. Klaipėdos universiteto mokslininkė papasakojo, nuo ko priklauso Baltijos jūros temperatūra ir kada geriausias laikas prie jos atostogauti.
Itin šalto vandens vengia
Palangoje kalbinti poilsiautojai sako, kad jūroje maudosi visada. Jei tik atvažiuoja atostogų, tai padaryti privaloma. Juk tam vasara ir skirta. Tiesa, antradienį jie į jūrą brido itin noriai ir iš jos lipti neskubėjo, mat vanduo buvo išties šiltas. Kai kuriems net atrodė, kad galėtų būti ir vėsesnis, nes kaipgi kitaip atsigaivinsi.
Šiuo metu Palangoje orai nėra tik saulėti, užtenka ir lietaus, ir debesų, o termometro stulpelis aukščiau 20-ies laipsnių nors ir kyla, bet nedaug.
Paklausti, ar pastebi, kad jūros vandens temperatūra kinta, poilsiautojai pritarė. Sakė, kartais būna tikrai šalta, o kartais jis lyg arbatėlė. Į šaltą bristi nejauku, o štai kai vanduo per šiltas nėra kaip atsikvėpti nuo kaitrų. Reikia viduriuko.
Žmonės maudosi Baltijos jūroje © Asmeninio archyvo nuotr.
Gali staigiai pasikeisti
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė – Rimkienė sako, kad dėl tam tikrų procesų jūros vanduo gali staiga atšalti.
„Visiems įdomu, kodėl atvėsta jūros vanduo. Taip būna, kai įvyksta taip vadinamas apvelingas. Lietuvos krantas yra labai gražiai orientuotas iš pietų į šiaurę. Kai pučia šiaurės krypties vėjas paviršinis vanduo yra nupučiamas toliau nuo kranto, o giliau esantis šaltas vanduo pakyla. Per kelias valandas galime matyti vandens temperatūros kritimą iki 5 laipsnių“, – pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkė.
Jos teigimu, vakare Baltijos jūra gali sušilti iki 20-ies laipsnių, o ryte bus jau tik 15. Tokiam pokyčiui, pašnekovės teigimu, kartais prireikia ir dar mažiau laiko – vos 3-4 valandų.
Loreta Kelpšaitė – Rimkienė © Asmeninio archyvo nuotr.
„Kuo labiau įšilęs paviršinis vanduo, tuo tas temperatūros skirtumas labiau jaučiamas. Jeigu matome, kad pučia šiaurės krypties vėjas, galime tikėtis, kad jūros vanduo staigiai atvės“, – kalba ji.
Vis dėlto tai, kad jūros vanduo atvėso Palangoje, dar nereiškia, kad jis atšalo ir, pavyzdžiui, Nidoje. Klaipėdos universiteto mokslininkė tęsia, kad labai mažas vėjo krypties pokytis gali nulemti vietą, kur vanduo atšals.
Veikia orai
Vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklauso jūros vandens temperatūra yra, žinoma, paties oro temperatūra. Mokslininkė pasakoja, kad jūra pasižymi didele šilumine talpa, todėl reikia labai daug laiko, kad vanduo sušiltų, tačiau lygiai taip pat reikia laiko, kad jis atvėstų.
Žmonės maudosi Baltijos jūroje © Asmeninio archyvo nuotr.
„Jeigu Baltijos jūroje ties Nida vandens temperatūra bus 15 laipsnių šilumos, tai toje pačioje Nidoje, tik jau Kuršių marių pusėje, gali būti daug šilčiau. Bet rudenį, Kuršių marios atvės greičiau nei Baltijos jūra, nes tai mažesnis vandens telkinys. Bet kuo tai gerai žmonėms gyvenantiems prie jūros? Vasarą pas mus bus vėsiau, nei, pavyzdžiui, Vilniuje, nes jūra mus šiek tiek vėsina, o rudenį ir žiemą pas mus bus šilčiau, kadangi jūra atiduoda sukauptą šilumą“, – sako mokslininkė.
Anot jos, vandens temperatūra skirtingame gylyje skiriasi: „Jeigu dabar paviršiuje turime 21 laipsnį šilumos, tai 5 metrai giliau vanduo jau gali būti ir 10 laipsnių vėsesnis. Taip yra todėl, kad skirtingos temperatūros vanduo turi skirtingą tankį ir šiltas vanduo yra lengvesnis, taigi laikosi viršuje. O kai įvyksta apvelingas, šiltas vanduo nupučiamas, o šaltas pakyla į paviršių.“
Jūra šyla vis labiau
Trečiadienį Baltijos jūros temperatūra Klaipėdoje buvo 20 laipsnių šilumos. Tokia pati laikėsi ir oro temperatūra. Kai kuriems poilsiautojams toks santykis ne itin patinka, norisi, kad vanduo būtų kiek vėsesnis už orą.
Žmonės maudosi Baltijos jūroje © Asmeninio archyvo nuotr.
Anot L. Kelpšaitės – Rimkienės, liepos mėnesį 20 laipsnių šilumos Baltijos jūroje yra dar gana retas fenomenas, tačiau pastaraisiais metais matyti, kad tokia situacija susiklosto vis dažniau. Taip yra, nes šiltėja vasaros.
„Dar prieš penkerius metus mes sakėm, kad Lietuvoje jūros vanduo vargiai įšyla iki 21 laipsnio, o dabar jau galime sakyti, kad jis įšyla iki 22–23 laipsnių“, – prisimena ji.
Kai vasarą oro temperatūra pakyla iki 30–35 laipsnių, atitinkamai labiau įšyla ir jūros vanduo, sako pašnekovė.
Paklausta, kada geriausia važiuoti atostogauti prie Baltijos jūros, kad vanduo būtų pakankamai šiltas, mokslininkė sako, kad siūlytų rugpjūčio pradžią.
Žmonės maudosi Baltijos jūroje © Asmeninio archyvo nuotr.
„Liepos mėnesio šiluma jau būna vandenį įšildžiusi. Kodėl dabar tokia šilta vandens temperatūra? Tai yra karštų dienų Joninių laikotarpiu rezultatas. Jūra nespėjo atvėsti. Jau gera savaitė kai yra pakankamai vėsu, bet vanduo dar šiltas. Ir vėjas yra iš vakarų arba pietryčių, ne šiaurės, todėl jis neatgena to šalto vandens“, – kalba ji.
Anot L. Kelpšaitės – Rimkienės, žiemą jūros vandens temperatūra nukrenta iki 4–5 laipsnių. Paviršiuje jis būna šaltesnis, o štai giliau lieka 8–10 laipsnių šilumos.
Šaltinis: delfi.lt