Dabartinės prognozės dėl ledo tirpimo Arktyje tikriausiai yra klaidingos. Remiantis atnaujintu modeliu, ledynai Šiaurėje gali slinkti į jūrą iki 100 kartų greičiau, nei prognozuota anksčiau, rašo „Science Alert“.
Tai ne pirmas kartas, kai ledo tirpimo prognozės tikrinamos ar peržiūrimos. 2020 m. atliktame tyrime nustatyta, kad dabartinis kompiuterinis ledynų sąveikos su likusia klimato sistema modeliavimas ne visai atitinka tikrovę.
Dabartiniai modeliai yra arba neteisingi, arba juose kažko trūksta. Bet ko? Teksaso universiteto Ostine (UT) mokslininkai mano, kad jie išsiaiškino bent dalį problemos.
Dėl duomenų spragų klimato mokslininkai, norėdami sukurti visų ledynų tirpimo modelius, prijungė stebėjimus iš kitų ledynų.
Tačiau tai, kas vyksta su Antarktidos ledo danga sparčiai šylant klimatui, gerokai skiriasi nuo to, kas vyksta su Arkties ledynais.
Grenlandija (asociatyvi nuotr.) / AP nuotr.
Pavyzdžiui, Grenlandijoje neseniai atliktais stebėjimais nustatyta, kad šiltas vandenyno vanduo šalies fiorduose iš apačios skaldo dalį plūduriuojančio ledo dangos.
Šį povandeninį tirpimą labai sunku išmatuoti, ypač turint omenyje, kaip pavojingai arti tirpstančių ledkalnių turi priplaukti mokslinių tyrimų laivai.
Kad išvengtų rizikingo darbo, mokslininkai ištyrė lengviau prieinamus Antarktidos ledynų liežuvius ir duomenis panaudojo kaip arktinių ledynų pakaitalą. Tačiau nors Antarktida ir Grenlandija slepia žemyninius ledynus, jie nėra identiški.
Norint patobulinti būsimus klimato modelius, būtina išsiaiškinti, kaip skirtingai šie ledynai sąveikauja su jūros vandeniu.
Grenlandija (asociatyvi nuotr.) / AP nuotr.
2019 m. Aliaskoje plaukiojančių ledynų frontuose dirbantys mokslininkai bandė analizuoti ledo tirpimo fiziką. Komanda naudojosi autonominėmis baidarėmis, kad priplauktų kuo arčiau grėsmingų struktūrų ir atliktų tikslius matavimus ten, kur ledas aštriu kampu susilieja su jūra.
Vandenyne ištirpusio vandens buvo išmatuota net už 400 metrų nuo ledo sienos, o tai leidžia manyti, kad ledo tirpsta daug daugiau, nei buvo apskaičiuota anksčiau – tiksliau, šimtą kartų daugiau.
Dabar mokslininkai, naudodamiesi šiais tikslesniais matavimais, sukūrė geresnį Arkties ledynų tirpimo kitose šiaurinio pusrutulio dalyse modelį.
„Daugelį metų žmonės naudojo Antarktidos plūduriuojančių ledynų tirpimo greičio modelį ir taikė jį Grenlandijos vertikaliems ledynų frontams, – aiškina fizikos okeanografė Kirstin Schulz iš UT. – Tai buvo geriausia, ką galėjome padaryti, turėdami ribotas žinias. Ar tai buvo klaidinga, ar teisinga, kas žinojo? Tačiau atsiranda vis daugiau įrodymų, kad taikant tradicinį metodą gaunami per maži Grenlandijos ledynų tirpimo greičiai vertikaliuose ledynų frontuose.“
Grenlandija (asociatyvi nuotr.) / AP nuotr.
Atnaujintuose modeliuose, siekiant numatyti, kiek Grenlandijoje nyksta povandeninis ledas, remiamasi ledynų forma ir aplinkinių vandenų temperatūra bei druskingumu. Tik atlikus stebėjimus vietoje, kompiuteriniais klimato modeliais galima geriau nustatyti regioninius skirtumus.
Jų išvados rodo, kad kai Arkties ledynai įmerkia savo ledinius pirštus į jūrą, jie tampa ypač pažeidžiami povandeniniam tirpimui.
Giliuose šiltuose vandenyse, kartais šimto metrų gylyje po paviršiumi, jų galūnės palaipsniui tirpsta pastoviu, silpnu foniniu greičiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Arkties regionas šyla keturis kartus greičiau nei likusi pasaulio dalis, mokslininkai įtaria, kad povandeninis tirpsmas čia yra didesnis nei Antarktidoje.
Pagal baisų ateities scenarijų, kai ištirps visas nuolatinis Grenlandijos ledas, jūros lygis pakils daugiau kaip 7 metrais, o tyrimai rodo, kad jau dabar jūros lygis gali pakilti 30 centimetrų.
Grenlandija / Tina Rolf/Unsplash nuotr.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad Grenlandijos ledo danga jau nebeatsistato, o kiti mano, kad iki 2035 m. jos gali nebelikti.
Vien 2019 m. iš žemyno dingo pusė trilijono tonų ledo. Palyginimui, Antarktida vidutiniškai praranda apie 150 mlrd. tonų ledo masės per metus.
Pasaulinis ledynų nykimo poveikis apima ne tik jūros lygio kilimą. Grenlandijos ledui ištirpus vandenyne, gali sustoti pagrindinės vandenyno srovės, padedančios atvėsinti mūsų planetos ekvatorių. Be to, tirpstant ledo dangai į pasaulį pradeda sklisti nežinomos bakterijos.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Geophysical Research Letters“.
Šaltinis: lrt.lt