Ilgą laiką mažėjęs Lietuvos gyventojų skaičius pernai staiga padidėjo net 54 tūkstančiais, arba 1,9 proc. Ir tai yra visų laikų Lietuvos rekordas. Ankstesnysis rekordas, kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pastebi ekonomistas Žygimantas Mauricas, buvo pasiektas 1960 metais, kuomet Lietuvos gyventojų skaičius per metus išaugo 47,2 tūkst.
Labiausiai 2022 m. gyventojų skaičiaus augimą nulėmė iki 72,4 tūkst. išaugusi migracija, kuri, kaip rašo ekonomistas, su kaupu kompensavo natūralų gyventojų sumažėjimą (sumažėjo 18,4 tūkst. gyventojų).
Dauguma imigrantų tai – ukrainiečiai, bėgantys nuo Rusijos karinės invazijos, tačiau jau trečius metus iš eilės buvo teigiamas ir teigiamas Lietuvos piliečių migracijos balansas (+1.7 tūkst.).
„Sparčiausiai gyventojų skaičius dėl imigracijos augo Palangos, Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių savivaldybėse. Tai iliustruoja, kad didžioji dalis imigrantų renkasi didesnius ir/ar ekonomiškai aktyvesnius miestus, kuriuose yra didesnės galimybės susirasti darbą ar pradėti savo verslą. Tačiau įdomu tai, kad 2022 metais visos Lietuvos savivaldybės turėjo teigiamą tarptautinės migracijos balansą, o tai rodo, kad imigracija gali tapti įrankiu atgaivinti ir kitų regioninių miestų ekonomikas“, – pasidžiaugė Ž. Mauricas.
Ekonomistas pridūrė: „Rekordinė imigracija yra didelė galimybė Lietuvai paspartinti savo ekonomikos augimą bei sumažinti spaudimą pensijų ir sveikatos apsaugos sistemai (didžioji dalis imigrantų yra 25–40 metų amžiaus). Lietuva taip pat turi unikalią galimybę integruoti dalį imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos (ypač vaikus ir paauglius, kurie sudaro kone trečdalį visų imigrantų) į Lietuvos visuomenę. Tai yra nemažas iššūkis Lietuvai, vos prieš kelerius metus iš emigruojančios šalies tapusiai imigrantų traukos centru (tarptautinės migracijos balansas Lietuvoje yra teigiamas nuo 2019 metų)“.
Primename, kad pirmadienį Valstybės duomenų agentūra paskelbė, jog šių metų pirmąją dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus.
Pernai į Lietuvą imigravo 95,4 tūkst. žmonių – 50,5 tūkst., arba 2,1 karto daugiau nei 2021 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 16 (2021 m.) iki 33,7 (2022 m.). Daugiausia – 62 tūkst. – gyventojų (65 proc. visų imigrantų) į Lietuvą imigravo iš Ukrainos, 9,9 tūkst. (10,4 proc.) – iš Baltarusijos, 5,8 tūkst. (6,1 proc.) – iš Jungtinės Karalystės, 3,2 tūkst. (3,3 proc.) – iš Rusijos.
Taip pat į Lietuvą sugrįžo 14,4 tūkst. (15 proc. visų imigrantų) Lietuvos piliečių, tai 9,3 tūkst. (39,2 proc.) mažiau negu 2021 m. Daugiausia jų imigravo iš Jungtinės Karalystės (5,7 tūkst., arba 39,6 proc.), Norvegijos (1,5 tūkst., arba 10,4 proc.) ir Vokietijos (1,4 tūkst., arba 9,7 proc.). Imigravusių Lietuvos Respublikos piliečių iš Jungtinės Karalystės, palyginti su 2021 m., sumažėjo 2,1 karto, iš Norvegijos ir Vokietijos – po 1,4 karto.
© DELFI / Jonas Balčiūnas
2022 m. iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 2,2 tūkst. (8,7 proc.) mažiau negu 2021 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 9 (2021 m.) iki 8,1 (2022 m.).
Pernai daugiausia emigrantų išvyko į Ukrainą (4,7 tūkst., arba 20,4 proc.), Jungtinę Karalystę (2,8 tūkst., arba 12,2 proc.), Baltarusiją (2,7 tūkst., arba 11,7 proc.).
Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 3,2 tūkst. (2,1 karto), į Vokietiją – 0,8 tūkst. (33,3 proc.), Norvegiją – 0,6 tūkst. (23,5 proc.).
Dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus 2022 m. neto tarptautinė migracija (imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) siekė net 72,4 tūkst. gyventojų (į Lietuvą imigravo 95,4 tūkst. žmonių, emigravo – 23 tūkst.).
2022 m. į šalį grįžo 1,7 tūkst. daugiau Lietuvos piliečių, negu iš jos emigravo (2021 m. – 4,9 tūkst.). Pernai 70,7 tūkst. daugiau užsieniečių imigravo, negu emigravo (2021 m. – 14,8 tūkst.).
Tuo metu Estijoje, preliminariais šios šalies statistikos žinybos duomenimis, nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2023 metų sausio 1 d. šalies gyventojų skaičius išaugo 2 proc. Jis taip pat padidėjo todėl, kad į Estiją atvyko daug nuo karo bėgančių ukrainiečių, praneša portalas ERR.
Šaltinis: delfi.lt